Peticija dėl lituanistikos būklės pertvarkomame Vilniaus universiteto Filologijos fakultete

VILNIAUS UNIVERSITETO FILOLOGIJOS FAKULTETO TARYBAI
VILNIAUS UNIVERSITETO TARYBAI
VILNIAUS UNIVERSITETO SENATUI
VILNIAUS UNIVERSITETO REKTORIUI

 
DĖL LITUANISTIKOS BŪKLĖS
PERTVARKOMAME VILNIAUS UNIVERSITETO FILOLOGIJOS FAKULTETE

VUVilniaus universiteto Filologijos fakultete vyksta pertvarka. Ji kilo ne iš Fakulteto vidaus poreikių, o buvo primesta naujosios Vilniaus universiteto administracijos, siekiant labiau suvadybinti ir sukomercinti kalbų mokymą, ignoruojant šios srities fundamentinių studijų reikmes. Pertvarkant Fakultetą, jame įkurti penki institutai: Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų, Taikomosios kalbotyros ir Užsienio kalbų. Tradicinių katedrų statusas pažemintas, perkeliant jas į naujai įkurtų institutų sudėtį, ir jos gali būti panaikintos. Fakulteto dekanė viešai teigė, kad „institutai galės apsispręsti, kurias katedras savo viduje palikti, kurių atsisakyti“.

 
Pertvarka tradiciškai grindžiama siekiais laiduoti mokslo bei studijų kokybę bei tobulinti jų organizavimą, nors gerai žinoma, kad nuo Fakulteto darbo organizavimo struktūros nei mokslo, nei studijų kokybė tiesiogiai nepriklauso. Fakulteto dekanė remiasi ekspertais, kurie nurodę, jog „universitete esama pernelyg daug smulkių darinių, dėl ko nukenčia jų vadyba“, tačiau dabar vadybos problemos paprasčiausiai perkeltos į žemesnį, institutų, lygmenį. Teigiama, kad naujieji institutai akademinę bendruomenę vienija „pagal mokslinių interesų sritis“, tačiau patys jų pavadinimai atrodo absurdiški. Ką bendra turi anglistika, romanistika ir klasikinės studijos, sutelktos viename institute? Klasikinės studijos apima ne tik lotynų bei senąją graikų kalbas, bet ir klasikinę kultūrą, kuri yra būtinas pagrindas ir Literatūros ir kultūros tyrimų institutui. Anglų bei romanų kalbos yra užsienio kalbos, tad kodėl jos nėra skiriamos Užsienio kalbų instituto kompetencijai? Vietoje baltistikos atsiranda vien geografiškai susijusių Baltijos kalbų ir kultūrų – vokiečių, lenkų, rusų, skandinavų, estų ir suomių kalbos ir kultūros – institutas. Jame nėra lituanistikos, nes Lietuvių kalbos katedros darbuotojai priskirti prie Taikomosios kalbotyros instituto. Tuo faktiškai atsisakoma fundamentinių lietuvių kalbos tyrimų, nors taikomoji kalbotyra jais remiasi. Lietuvių literatūros katedros darbuotojai pateko į bendrą Literatūros ir kultūros tyrimų istituto katilą. Fakultete, net ir sunkiais okupacijos metais buvusiame lietuvybės bastionu, nebelieka įsipareigojimo lituanistikai. Į lituanistines katedras pasikėsinta kaip į institucijas. Užuot įsteigus (jeigu jau būtina) Lituanistikos (arba Lietuvių kalbos ir literatūros) institutą, lituanistų jėgos buvo išskirstytos po kitus institutus, kuriuose tapo mažumomis, negalinčiomis lemti katedrų veiklos. Pertvarka Vilniaus universitete sąmoningai susilpnino lituanistų ir lituanistikos (bei baltistikos) svorį, o iškėlė bendrąją kalbotyrą, kalbų tipologiją ir bendrąsias kultūros studijas.
 
Pertvarkomo Fakulteto administracinės struktūros pokyčiai neišvengiamai atsispindės ir studijų procese. Kyla realus pavojus, kad laikui bėgant, studentai gali būti priimami ne į Lietuvių filologijos, o tarkim, į Taikomosios kalbotyros arba Literatūros ir kultūros tyrimų studijas. Atitinkamai būtų pakoreguotos ir jų studijų programos, „išplaunant“ iš jų lituanistinį turinį.
 
Šiuo keliu jau einama. Jau kuris laikas Vilniaus universitete yra tik bakalauro pakopos lituanistikos studijos. Magistrantūroje tokios galimybės nėra, lietuvių kalbos specialistai priversti rinktis bendrąją arba taikomąją kalbotyrą, dalykinę (teisės) kalbą, o būsimieji lietuvių literatūros tyrėjai – intermedialias literatūros studijas arba literatūros antropologiją ir kultūrą. Tai perša nuomonę, kad lietuvių kalba, literatūra ir kultūra negalinti būti universitetinių magistro pakopos studijų objektas, o vien tik lietuvių kalbos specialistai neruošiami.
 
Itin sutrumpinti ir lituanistiniai Lietuvių filologijos programos dalykai. Net okupacijos metais lietuvių kalbos fonetika, akcentologija, morfologija, žodžių daryba, leksikologija, sintaksė, stilistika, norminimas (kalbos kultūra) buvo atskiri semestro ar net metų trukmės dėstomieji dalykai. Dabar viskas pavadinta Bendrine lietuvių kalba ir sutraukta į keturis semestrus. Palyginti su sovietmečiu, dalykui skiriamas valandų skaičius sumažėjo mažiausiai keturis kartus. Panašiai buvo sutrauktas ir lietuvių literatūros kursas. Tačiau randama galimybių siūlyti pasirenkamuosius lietuvių kalbos rašybos ar skyrybos dalykus.  
 
Pertvarkant Fakulteto struktūrą, institutų pavadinimuose neliko žodžio „lietuvių“. Tai teisinama tarptautiškumos siekiu, tarytum lituanistikos minėjimas tam trukdo, nors lituanistikos katedras turi net garbingi užsienio universitetai. Simbolinis pavadinimas užtikrina ir žymi ryšį su lietuvių tauta, jos kultūra ir Lietuvos valstybe. Lietuvių tauta, atkūrusi Lietuvos valstybę ir perleidusi jai švietimo bei tautos ugdymo funkcijas, išlieka vienintelis jos suverenas. Ji turi teisę ir pareigą reikalauti, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose, ypač Vilniaus universitete, būtų užtikrintos visavertės lituanistikos – lietuvių kalbos, literatūros, kultūros, istorijos ir filosofijos – studijos, tautos kultūros gyvybingumas bei rengiama intelektualinė lietuvių tautos pamaina.
 
Lituanistikos paminėjimas pavadinime – labai svarbi politinė nuoroda į jos statusą dabartinėje Lietuvos valstybėje. Dabar jis sumenkintas labiau, nei sovietmečiu, ir liudija siekį, prisidengiant reformomis, ištautinti ir išvalstybinti ne tik Fakultetą, bet ir visą Vilniaus universitetą. Keičiama pati šio ilgaamžes ir garbingas tradicijas turinčio universiteto misijos ir tikslo samprata – šimtmečius buvusi svarbiausiu lietuvių tautos kultūros ir mokslo židiniu bei sąmoningų ir patriotiškų šalies piliečių ugdymo institucija, dabar universitetas yra verčiamas beveide globalios „akademinių paslaugų“ rinkos žaidėja. Lituanistika turi nuolat būti Lietuvos valstybės akiratyje. Lituanistikos studijos privalo ugdyti Tėvynės meilę ir patriotizmą, saugoti ir puoselėti tautinio orumo ir valstybinės savigarbos jauseną. Tik toks fakultetas bus ne formaliai, o iš tikrųjų tarptautiškas, nes jo paskirtis ir siekiai bus suprantami kiekvienai save gerbiančiai tautai.
 
Atsižvelgdami į tai, kad lituanistika Vilniaus universitete – pagrindinėje Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje – turi tautinę, valstybinę ir simbolinę reikšmę, reikalaujame:
 
a) Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros katedrų pagrindu įkurti Fakultete bent vieną struktūrinį padalinį, kuris rūpintųsi tik lituanistikos puoselėjimu ir lituanistų rengimu;
 
b) tokio padalinio pavadinime išsaugoti nuorodą į lietuvių kalbą ir literatūrą (arba lituanistiką);
 
c) nacionalinę svarbą turinčios lituanistikos studijas ir mokslą laikyti strategine Vilniaus universiteto veiklos kryptimi;
 
d) išplėsti lituanistikos studijų apimtį;
 
e) grąžinti lituanistines magistrantūros studijas.

PASIRAŠYTI PETICIJĄ

Pasirašo:

Akad. Zigmas Zinkevičius — lituanistas, Švedijos, Norvegijos, Latvijos mokslų akademijų narys
Prof. dr. Aldona Paulauskienė — lituanistė, LR mokslo premijos laureatė
Prof. dr. Vitas Labutis — lituanistas
Prof. dr. Arnoldas Piročkinas — lituanistas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas
Doc. dr. Aldonas Pupkis — lituanistas, LR mokslo premijos laureatas
Prof. dr. Jūratė Laučiūtė — lituanistė, visuomenininkė
Prof. dr. Jonas Palionis — lituanistas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas
Akad. Antanas Tyla – istorikas
Prof. dr. Laima Kalėdienė – lituanistė
Akad. Arvydas Janulaitis — biochemikas, Europos ir Švedijos karališkosios akademijų narys
Prof. dr. Daiva Vyčinienė — lituanistė, valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė
Dr. Artūras Judžentis — lituanistas
Akad. Vytautas Martinkus – rašytojas
Doc. dr. Bronius Dobrovolskis — lituanistas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas
Prof. dr. Roma Bončkutė — lituanistė
Akad. Giedrius Kuprevičius – kompozitorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Prof. dr. Albinas Drukteinis — lituanistas
Doc. dr. Regina Venckutė — lituanistė
Prof. dr. Rūta Bruzgienė – lituanistė, komparatyvistė
Prof. dr. Dalia Pakalniškienė — lituanistė
Akad. Antanas Andrijauskas – filosofas, menotyrininkas, Lietuvos mokslo premijos laureatas
Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė — lituanistė
Kazys Saja – rašytojas, Nepriklausomybės Akto signataras
Prof. dr. Kazimieras Garšva — lituanistas
Prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė – kalbininkė, Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė
Prof. dr. Rūta Bruzgienė – lituanistė, komparatyvistė
Prof. dr. Leonas Ašmantas – Pirmosios LR vyriausybės ministras, apdovanotas Lietuvos mokslo premija
Akad. Zigmantas Kiaupa – istorikas
Akad. Arvydas Virgilijus Matulionis – sociologas, Estijos valstybinės premijos laureatas
Prof. dr. Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė – literatūrologė
Doc. dr. Kazimieras Juozas Ambrasas-Sasnava SJ – lituanistas, vertėjas
Doc. Dalia Urbanavičienė  – etnografė
Kun. Robertas Grigas – laisvės kovų dalyvis
Prof. dr. Bronislovas Genzelis — filosofas, LR Nepriklausomybės Akto signataras
Prof. dr. Kazimieras Župerka – lituanistas
Bronius Leonavičius – tapytojas
Prof. dr. Aloyzas Sakalas – fizikas, Nepriklausomybės akto signataras
Prof. dr. Kęstutis Makariūnas — fizikas
Doc. dr. Judita Džežulskienė – kalbininkė
Faustas Latėnas — kompozitorius, daugelio Lietuvos ir tarptautinių konkursų laureatas
Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė – lituanistė, dramos teoretikė
Dr. Vytautas Tumėnas – etnografas
Doc. dr. Marijus Šidlauskas – literatas, Jotvingių, Vytauto Kubiliaus premijų laureatas
Jonas Vaitkus — režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Dr. Gaila Kirdienė — lituanistė, apdovanota LR ŠMM taikomojo mokslo kūrinio premija
Vidmantas Valiušaitis – žurnalistas, lituanistas
Dr. Pranas Kniūkšta – lituanistas
Prof. dr. Ingė Lukšaitė – istorikė
Doc. dr. Audronė Girdzijauskaitė – literatė, teatralogė
Linas V. Medelis — publicistas, žurnalistas, K. Umbraso literatūrinės premijos laureatas
Prof. dr. Nijolė Laurinkienė — mitologė
Mečys Laurinkus — Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Dr. Vytautas Rubavičius — filosofas, poetas, Kultūros ir meno premijos laureatas
Prof. dr. Rasa Čepaitienė — istorikė
Daiva Daugirdienė – vertėja, LLVS ir VLKK narė
Doc. dr. Irena Ramaneckienė – lietuvių kalbos didaktikos specialistė
Antanas A. Jonynas – rašytojas, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatas
Audrys Karalius — architektas, ES premijos už šiuolaikinę architektūrą laureatas
Doc. dr. Kęstutis Dubnikas — filosofas
Nijolė Balčiūnienė — geografė, etnologė, Donato Malinausko premijos laureatė
Rimvydas Stankevičius — poetas, Jurgos Ivanauskaitės, Jotvingių premijų laureatas
Valentinas Sventickas  – literatūros kritikas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Liudvikas Narcizas Rasimas – teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Doc. dr. Mindaugas Strockis – filologas
Prof. dr. Vytautas Daujotis — chemikas, visuomenininkas
Vidmantė Jasukaitytė – rašytoja, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė
Akad. Pranas Kūris – teisininkas, Pirmosios LR vyriausybės ministras
Algirdas Endriukaitis – Nepriklausomybės Akto signataras
Dr. Ramutė Rachlevičiūtė — menotyrininkė, Tarpt. dokumentinių filmų konkurso laureatė
Vytautas Budnikas – teisininkas, LŽTA pirmininkas
Dr. Regina Laukaitytė – istorikė
Dr. Laisvūnas Šopauskas — filosofas
Donata Dielininkaitytė-Linčiuvienė – redaktorė, tekstologė
Doc. dr. Algimantas Jankauskas — politologas
Doc. dr. Zita Nauckūnaitė – lituanistė, pedagogė
Prof. dr. Vytautas Radžvilas – filosofas
Zita Kutraitė – redaktorė
Rūta Marija Purvinaitė – menotyrininkė
Egidijus Bičkauskas – Nepriklausomybės Akto signataras
Doc. dr. Stanislovas Juknevičius – filosofas
Prof. dr. Vainius Smalskys – viešojo administravimo ekspertas
Valdas Vabaliauskas – režisierius
Algis Jokštys – verslininkas
Jonas Burokas – LLKS garbės pirmininkas
Dr. Laima Arnatkevičiūtė – lituanistė, redaktorė
Raimonda-Tautvilė Canderienė
Prof. dr. Krescencijus Stoškus — filosofas
Doc. dr. Agnė Narušytė — menotyrininkė, fotografijos ir dailės kritikė
Jolanta Miškinytė – žurnalistė, redaktorė
Doc. dr. Sigitas Narbutas – istorikas, vertėjas
Lekt. Vitalija Kapsevičienė – lituanistė
Doc. Irma Leščinskaitė — tapytoja
Rita Juodelienė – LMTA scenos kalbos dėstytoja
Edita Aperavičienė – verslininkė
Doc. dr. Audronė Petrauskaitė – atsargos kapitonė, pilietinės visuomenės tyrėja
Astrida Petraitytė — rašytoja
Birutė Vyšniauskaitė — žurnalistė
Doc. dr. Gediminas Zujus – muzikos prodiuseris ir kompozitorius
Edvardas Čiuldė — filosofas, publicistas
Janina Matekonytė – teatro ir kino aktorė
Ignė Aperavičiūtė
Renata  Šerelytė – prozininkė, poetė, Jurgos Ivanauskaitės vardo premijos laureatė
Dr. Mindaugas Šinkūnas – lituanistas
Martynas Žukas — režisierius
Vladas Braziūnas – poetas, vertėjas, literatūrinės „Varpų“ ir B. Brazdžionio premijų laureatas
Regina Strolienė
Leokadija Eimuntienė
Doc. dr. Jūratė Sučylaitė – rašytoja
Dalia Draugelienė
Nijolė Adomavičienė – M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direkt. pavaduotoja
Rasuolė Pupkytė-Tareilienė – redaktorė
Doc. dr. Asta Lapinskienė – LAMPSS pirmininkė
Birutė Serapienė
Dr. Eugenijus Stumbrys – LMT Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėjas
Romas Cibas
Mindaugas Karalius — verslininkas
Eglė Bertašienė
Jolanta Dambrauskienė
Pranciška Regina Liubertaitė-Žižiūnienė – poetė, redaktorė
Alvydas Šlepikas – rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatas
Astrida Petraitytė – rašytoja
Dr. Dainius Razauskas – lituanistas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas
Saulius Dambrauskas – advokatas
Lekt. Dalia Jakulytė – lituanistė
Prof. dr. Saulius Nefas – pedagogas, visuomenininkas
Vydas Astas – rašytojas, apdovanotas LTD paskelbto literatūros kūrinių konkurso premija
Darius Ramančionis – geografas
Julius Keleras – poetas
Rasa Povilionienė
Algimantas Šešelgis – verslininkas
Diana Simonavičienė
Vytautas Sinica — politologas
Silvija Jankevičienė
Algimantas Jakučionis – inžinierius, visuomenininkas
Natanas Gitkindas – muzikantas
Arnas Simutis — verslininkas
Kęstutis Pulokas – vertėjas
Elena Genovaitė Orintaitė
Doc. dr. Gintautas Misevičius – matematikas
Skaidra Jančaitė – solistė, vokalo pedagogė
Dainius Ručinskas
Marius Markuckas — politologas
Dr. Antanas Satkus – agronomas
Aušra Andziulytė – tapytoja
Vilma Šlajuvienė
Justinas Sajauskas – Lietuvos rašytojas, muziejininkas, LR KAM Patriotų premijos laureatas
Prof. dr. Ričardas Viktoras Ulozas – mechanikos inžinierius
Prof. dr. Juozas Banionis – istorikas, matematikas
Stanislava Ligikienė
Doc. dr. Liutauras Degėsys – filosofas, publicistas, Kultūros ir meno premijos laureatas
Raimondas Pankevičius – visuomenininkas
Algis Čeponis – visuomenininkas
Milda Krasnickienė
Danutės Kalinauskaitė – rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos premijos laureatė
Dr. Jonas Paršeliūnas – fizikas, Lietuvos mokslo premijos laureatas
Dr. Julius Šalkauskas – fizikas, visuomenininkas
Danutė Valentukevičienė – lituanistė
Gytis Lukšas – kino režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Diana Bučiūtė – vertėja ir redaktorė, LLVS Šv. Jeronimo premijos laureatė
Eugenijus Ignatavičius – rašytojas
Vytautas Vyšniauskas
Justina Burškaitytė
Irena Vasinauskaitė – žurnalistė
Birutė Jonuškaitė – rašytoja, Kultūros ir meno premijos laureatė
Neringa Raslavičiūtė
Mantautas Ruzas – filosofas
Dr. Andrius Švarplys – politologas
Gitenis Umbrasas – skulptorius
Liutauras Stoškus – aplinkosaugininkas
Vida Balickienė – lituanistė
Kazys Balickas – kolegijos dėstytojas
Prof. dr. Libertas Klimka – istorikas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas
Marius Parčiauskas — politologas
Dalia Genovaitė Davidėnienė – fizikė
Irena Šalkauskienė – filologė
Šarūnas Legatas
Petras Musteikis – inžinierius
Algimantas Žižiūnas – fotomenininkas
Rasa Matulevičienė – vertėja
Gintaras Songaila – politikas, apdovanotas Signataro D. Malinausko premija
Irena Ramoškaitė-Potašenko – vertėja
Nijolė Regina Chijenienė – vertėja
Gediminas Pulokas – vertėjas
Zita Mažeikaitė – poetė, vertėja
Romualdas Čaika – buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas
Marius Kundrotas – politologas, publicistas
Rasa Budnikienė – lituanistė
Vladas Kančauskas – dailininkas, skulptorius
Prof. dr. Alvydas Pauliukevičius – medicinos specialistas
Jūratė Markevičienė – paveldosaugininkė
Ramūnas Kazakevičius
Prof. dr. Stasys Karazija – biomedicinos ekspertas
Doc. dr. Rolanda Kazlauskaitė Markelienė – atsargos kapitonė
Gintaras Karosas – menininkas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas
Lidija Veličkaitė
Prof. dr. Jonas Jasaitis – viešojo administracinio valdymo, pedagogikos ekspertas
Dr. Petras Gvazdauskas – inžinierius
Petras Čeliauskas – kraštotyrininkas
Jovita Glemžaitė-Matuzienė – tapytoja
Robertas Matuzas – inžinierius
Aistė Matuzaitė
Kipras Matuzas
Dr. Stanislovas Buchaveckas – istorikas
Monika Morkūnaitė
Algirdas Glemža
Julė Kavalnienė – mokytoja
Dr. Agnė Bielinskienė – kalbininkė
Dr. Vaclovas Bagdonavičius — filosofas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas
Loreta Dumbauskienė
Rokas Gasparaitis
Danuta Šilkinienė
Audronė Šimaitytė – žurnalistė
Rimtautas Rimšas – rašytojas
Eimantas Tamulynas – karininkas
Lidija Neimontienė – mokytoja
Stefa Tamoševičienė – žurnalistė
Aurelija Bronislava Giedrienė
Reda Petniūnienė – mokytoja
Eglė Petniūnaitė – mokytoja
Diana Žukauskienė mokytoja
Regina Katinaitė-Lumpickienė – rašytoja, Antano Miškinio literatūrinės premijos laureatė
Rasa Bagdonavičienė
Roma Norvaišaitė-Ignatavičienė – bibliotekininkė
Alma Briedienė – mokytoja
Doc. dr. Darius Vilimas — istorikas
Jolanta Labuckaitė – lituanistė
Vilija Dailidienė – lituanistė, rašytoja, VLKK narė
Elena Dilbienė – romanistė
Aldona Kruševičiūtė – lituanistė
Alfonsas Jankantas – lituanistas
Sigita Dirmeitienė – lituanistė
Elena Bradūnaitė-Aglinskienė – lituanistė, etnologė
Eglė Litvinienė – lituanistė
Svajonė Kazakevičienė – lituanistė
Rita Urnėžiūtė – lituanistė, „Gimtosios kalbos“ redaktorė
Aldona Bruzdeilinienė – lituanistė
Rita Čiužienė – lituanistė
Ligija Veževičienė – inžinierė
Irena Aleksaitė – vertėja, LLVS Šv. Jeronimo premijos laureatė
Gražina Miklaševičiūtė – germanistė
Lolita Raudienė – teisininkė
Irena Katilienė – filologė, vertėja
Vida Norvaišienė – lituanistė
Regina Jasukaitienė – lituanistė
Nida Mikšienė – lituanistė
Kęstutis Pranas Labanauskas – kraštovaizdžio architektas
Regina Pupalaigytė – žurnalistė
Rasa Martinavičienė – lituanistė
Rymantė Šmaižienė – lituanistė
Algimantas Vyšniauskas – pulkininkas
Greta Kalvienė – lituanistė
Edita Vasiliauskaitė – lituanistė
Danguolė Smalinskienė – lituanistė
Arūnas Bagdonas – vertėjas
Adelė Samuolienė – lituanistė
Prof. dr. Stanislovas Sajauskas – fizikas
Doc. dr. Zigmantas  Turauskas – inžinierius
Irena Perkauskienė
Irena Andrukaitienė – filologė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė
Juozas Gerutis Ruzgas – skulptorius
Rolandas Bortkūnas – architektas ir etnografas
Doc. dr. Saulis Vengris – fizikas
Dr. Erdvilas Jakulis – kalbininkas
Dalius Skinulis
Emilija Giedraitienė – lituanistė
Vytautas Jusaitis – verslininkas
Nijolė Ragauskienė – inžinierė
Gediminas Juškevičius
Algimantas Kazėnas
Dr. Vladas Terleckas – ekonomistas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Regina Terleckienė
Jūratė Terleckaitė – vertėja
Mindaugas V. Birbilas
Juozas Greičius
Edita Šilakauskienė
Anatolijus Zarovskis
Vita Čioraitienė – psichologė
Vitalija Jakštienė
Aurelija Davydavičienė – gydytoja
Ramūnas Žvirblis
Kęstutis Virbalis
Leonora Žukienė – teisininkė
Vilija Tumosaitė – bibliotekininkė
Vida Narmontienė – inžinierius
Doc. dr. Simona Milčiuvienė – odontologė
Arnoldas Simėnas – lituanistas, visuomenininkas
Kun. Aurelijus Kazimieras Kasparavičius, OFM
Rita Banienė
Zita Kuculienė
Prof. dr. Saulius Arlauskas – teisininkas
Alfonsas Škudzinskas
Leonardas Striupas
Laima Masytė – vertėja
Donatas Balčiauskas
Violeta Šoblinskaitė – rašytoja, apdovanota LRS Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu
Elvyra Valiukaitė
Aldona Motekaitytė
Santa Kančytė
Zofija Baniulienė
Eimantė Daukšaitė — politologė
Lina Petrauskienė
Jūratė Skripkauskienė
Dr. Algimantas Bučys – literatūros teoretikas, rašytojas, Kultūros ir meno premijos laureatas
Algimantas Puidokas
Doc. dr. Algimantas Mišeikis – choro dirigentas ir pedagogas
Eglė Kulvietienė – žurnalistė
Juozas Dingelis – miškininkas, visuomenininkas
Vytautas Dumbauskas
Martynas Vaitys
Aida Krilavičienė – vertėja, Lietuvos – Suomijos Kultūros fondo Pripažinimo premijos laureatė
Saulius Kovalskas
Stasys Stungurys – visuomenininkas
Viktė Jacytė
Doc. dr. Algimantas Kurlavičius – informatikas
Leonas Milčius – poetas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Doc. dr. Antanas Ciūnys – inžinierius
Almantas Stankūnas
Vytautas Bubnys – rašytojas, Kultūros ir meno premijos laureatas
Elena Kurklietytė – rašytoja, vertėja
Doc. dr. Darius Vilimas – istorikas
Saulius Povilaitis
Gytis Bernotas
Vytautas Miliukas
Juozas Greičius
Irena Burokienė – lituanistė
Prof. dr. Vygintas Gontis – fizikas
Danutė Jakubėnienė – žurnalistė
Albertas Žostautas – žurnalistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Jolanta Borisovienė – lituanistė
Olegas Beinia
Jonas Juodka – pulkininkas
Jūratė Šalengienė – lituanistė
Renata Matulaitienė – lituanistė
Virgilijus Čepaitis – vertėjas, Nepriklausomybės Akto signataras
Rima Pakalienė – lituanistė
Rasa Kašėtienė — tautosakininkė
Valentinas Žemgulys — politologas
Julija Iskevičienė – visuomenininkė
Raminta Baltrušytė — rašytoja, Nacionalinio vaikų literatūros konkurso premijos laimėtoja
Sofija Sasnauskaitė-Jakštienė – žurnalistė
Doc. dr. Česlovas Ladukas – ekonomistas
Irena Urbonienė – lituanistė
Prof. dr. Gediminas Navaitis – psichologas
Lukas Grinius — politologas
Irena Baltakienė – lituanistė
Doc. dr. Odeta Žukauskienė – vaizdo kultūros teoretikė
Rimvydas Žiliukas
Dovilas Petkus — politologas
Doc. dr. Bronė Gudaitytė – filosofė
Mindaugas Iskevičius
Vilius Bernotas
Raimundas Eimuntas — kompozitorius
Dana Junutienė
Eglė Mirončikienė – psichologė
Julija Iskevičienė
Mindaugas Iskevičius – karys
Vismantas Satkauskas – fizikas, vadybininkas
Algimantas Patašius – dailėtyrininkas
Monika Parčiauskienė – politologė
Jūratė Leonavičienė – romanistė
Akvilina Stankevičiūtė
Dr. Aušra Kairaitytė-Užupė – etnologė
Martynas Katelynas
Rūta Lisauskaitė
Gabrielė Svylaitė
Jolanta Budreikienė – lituanistė
Kotryna Kriaučiūnaitė
Onutė Stankevičiūtė – filologė
Audronė Pruckuvienė – lituanistė
Tadas Jakubauskas
Genė Godliauskienė – lituanistė
Antanas Vilkamušys
Prof. dr. Juozas Skirius – istorikas
Minvydas Simanaitis
Gediminas Šataitis
Doc. dr. Dalia Senvaitytė – etnologė
Dana Junutienė
Doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė – antropologė
Mantas Šimkūnas
Matas Toliušis
Valentinas Varnas – dailininkas, akvarelistas
Danguolė Smalinskienė – lituanistė
Rima Pociūtė – lituanistė
Lina Šakelytė – lituanistė
Rasa Kašėtienė – tautosakininkė
Regina Panavienė – lituanistė
Albina Šidlauskienė – lituanistė
Virginijus Gustas – filosofas
Rūta Grumadaitė-Pabarčienė – lituanistė
Gediminas Tumėnas – psichologas
Ramunė Vosylienė – anglistė
Doc. dr. Romualdas Povilaitis – politologas
Eligijus Dzežulskis-Duonys – filosofas, visuomenininkas
Dr. Valdas Selenis – istorikas
Živilė Stankevičienė – filologė
Vilija Mačiulienė – lituanistė

 

Komentavimas negalimas.