Pėsčiųjų žygis “100 km Lietuvos 100-mečiui”

 Š. m. vasario 16 dieną Punske ir aplinkiniuose kaimuose tvyrojo šventiška, pakili nuotaika: sodybose, prie gyvenamųjų namų plėvesavo trispalvės vėliavos, visi pagal galimybes įsijungė į Lietuvos Nepriklausomybės minėjimą. Suaugę ir pagyvenę, darželinukai ir moksleiviai, pasipuošę tautiniais drabužiais, trispalviais kaspinais, šalikais, juostelėmis, nešini savo įstaigų, mokyklų, ansamblių, Lietuvos trispalvėmis ir istorinėmis vėliavomis, dalyvavo Lietuvos intencija aukojamose šv. Mišiose, kartu su bažnyčių varpais skambino atsineštais varpeliais, žygiavo eisenoje iki naujos Punsko skulptūros – “Varpinės” ir buvo jos atidengimo liudininkai. Ne vieno mūsų krašto kaimo gyventojai bruzdėjo: ant aukščiausių kalnelių kaimynas su kaimynu tempė malkas, krovė į kūgius, ir lygiai 20 valandą, prisijungdami prie specialios 100-mečio akcijos – uždegė didžiulius laužus. Aukštų kalnų ypač gausu Punsko kaime. Nuo jų viršūnių puikiai matosi visa apylinkė, todėl čia buvo uždegti net 4 laužai. Prie vieno jų, vadinamo Baltų vienybės kalnu, laisvės laužų vakarą praleido ir Punsko bei Seinų krašto žygeiviai, skyrę specialų 100 km žygį Lietuvos 100-mečiui.

lauzas

Laužas Baltų vienybės kalne (V. Žilionio nuotr.)

Tai buvo oficiali žygio pabaiga. “Mes, keli Punsko-Seinų krašto žygeivių atstovai, su savo vėliava prisijungėme prie šventinių renginių, kurie Lietuvos nepriklausomybės dieną vyko Punske. Dalyvavome šv. Mišiose, po to kartu su kitais skambinome varpeliais, ėjome eisenoje iki paminklinės Punsko “Varpinės”, stebėjome jos iškilmingą atidengimą, – vardija Antanas Baudys, pėsčiųjų žygio “100 km Lietuvos 100-mečiui” organizatorius. – Vakare dauguma žygio dalyvių nukeliavom iš Punsko į mūsų bendražygio Vytauto kalną, vadinamą Baltų vienybės kalnu. Ten užkūrėme laužą, sugiedojome Lietuvos himną ir pasidalinome šimtmečio žygio įspūdžiais.”

“100 km Lietuvos 100-mečiui” žygio sumanytojas Antanas Baudys kiekvienam žygeiviui, įveikusiam visą distanciją, įteikė po vardinį diplomą, pažymėdamas jame, kurio signataro garbei tam tikras dalyvis skyrė savo ėjimą. Be diplomo, kiekvienam dalyviui bendražygė Elena Grigutienė padovanojo po varpelį su užrašu “Žygis 2018”, kurį specialiai šiai progai pati pagamino savo dirbtuvėje “Strelicija”.

Šitaip buvo vainikuota penkių savaičių bendra kelionė Lenkijos ir Lietuvos pasieniu. Nepaisant šaltuko, laužo šviesoje ir iš jo sklindančioje šilumoje dar ilgai aidėjo žygyje patirtų dalyvių pasakojimai, prisiminimai, skambėjo kartu dainuojamos lietuviškos dainos. Nepritrūko taip pat nostalgiškų pamąstymų: “Ar po 100 metų kas nors pakartos mūsų žygį? Gal tai bus jau mūsų proanūkiai? O gal, tiksliau, proanūkių vaikai? Ar dar jie pajus baltiškų žemių dvasią? Ar dar kalbės lietuvių kalba?..”

Antanas Baudys džiaugiasi, kad pavyko įgyvendinti savo sumanymą, skirtą Lietuvos garbei: “Linkiu, kad tas pasienis būtų per amžius ramus, bet ir įdomus, taip kaip mūsų žygio metu – kad kuo ilgiau galėtume grožėtis įspūdinga gamta ir amžina taika.”

 

O prieš 5 savaites buvo taip:

Antanas Baudys, vienas didžiausių žygiavimo aistruolių mūsų krašte, stebėdamas viso pasaulio lietuvių iniciatyvas, siekiančias paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, nusprendė suorganizuoti specialiai tam skirtą žygį. Jis norėjo, kad ėjimas turėtų gilesnę prasmę. Galvoje mintys sukosi aplink magišką skaičių 100: tai, kas dabar bendra Lenkijai ir Lietuvai – valstybinė siena, buvo inicijuota beveik prieš 100 metų (1919 m.), o sienos ilgis – apie 100 km (tiksliau, 104 km). “Mes gyvename Lenkijos ir Lietuvos pasienyje – sako A. Baudys, – o ši vieta mena labai skaudžius įvykius. Tai per tą šimtmečio laikotarpį buvusio skausmo, netekčių, kančios, pažeminimo, naikinimo, kovų, atplėšimo simbolis… Šitai sunku ir net negalima užmiršti. Taip ir gimė pėsčiųjų žygis “100 km Lietuvos 100-mečiui”, juolab kad nuo 2007 m. esame Šengeno erdvėje ir galime laisvai judėti pasieniu.”

kortele

Apie savo sumanymą Antanas papasakojo ir kitiems Punsko, Seinų ir aplinkinių kaimų bendražygiams, žygiavimo entuziastams, kurie ne kartą dalyvaudavo Lietuvoje organizuojamose tokio pobūdžio iniciatyvose. Svarbu buvo surasti 20 ištvermingų ir patikimų žmonių, kurie 5 sekmadienius iš eilės įsipareigotų eiti po 20 km maršruto distanciją. Kodėl būtent 20 žmonių? O todėl, kad kiekvienas jų žygyje atstovautų Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-osios akto signatarui, eitų jo garbei.

kortele2

Norinčiųjų nepritrūko – nepaisant pasitaikiusio blogo oro (kelis sekmadienius į akis drėbė sniegas su lietum, spustelėjo šaltis) ir dažnai sudėtingo maršruto (didesnė distancijos dalis buvo laukai, pelkės, aukšti šlaitai), įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės atsakingai ryžosi įveikti visą žygiavimo trasą.

16

Žygio pradžia nuo Lenkijos-Lietuvos-Baltarusijos sienos sankirtos iki Balandžio ežero

 

12

Perėjimas per Alnos upės tiltelį ties Rakelija/Alnais

“Žygį pradėjome sausio 7 dieną ir per 5 sekančius sekmadienius atkakliai laikydamiesi plano, ištvermingai vykdėme šią misiją, – pasakoja Antanas Baudys. – Jo pradžia buvo Lietuvos-Lenkijos-Baltarusijos sienų sankirtoje. Šį įvykį paviešino LRT televizija”, – pasigiria žygio iniciatorius. Žygis “100 km Lietuvos 100-mečiui” – nebuvo eilinė pramoga, stengtasi jį įprasminti. “Žygio metu aplankėme pakeliui esančias atminimo vietas: Berznyko kapines, kur palaidoti Lietuvos savanoriai; Bielėnų kaimą – A. Ramanausko-Vanago tėviškę; žygio po Lazdijų rajoną dalyvio, gydytojo V. Guduko mirties vietą, – vardina Antanas. – Žvakutės liepsnele, minute tylos pagerbėme tuos žmones.”

6

Žiema sugrįžo

 

8

Adolfo Ramanausko-Vanago tėviškės vietoje

10

7

Punsko ir Seinų krašto žygeiviai savo misijoje nebuvo vieniši. Pasirodo, tokių entuziastų buvo daugiau. “Žygio metu šiltai sutiko mus Lazdijų žirgininkai, Kalvarijos savivaldybės atstovai, – prisimena Antanas. – Mus, pavargusius kelionėje, jie pavaišino karšta sriuba ir arbata. O prie dviejų paskutinių žygio etapų prisijungė ir Alytaus šiaurietiško ėjimo klubo nariai!” – džiaugiasi punskietis.

11

Ties Trumpalio kaimu, netoli ežerėlio

 

1

Žygeiviai visą maršrutą nešėsi Lietuvos vėliavas

 

14

Žygeivių šlapdriba neatbaidė

 

15

Prie Šelmento upelio slėnio, ties Smolnicos kaimu

2

4

Vietomis eiti nebuvo lengva

3

9

Finišas Lietuvos-Lenkijos-Rusijos Federacijos sienų sankirtoje, Balčių (Bolcie) kaime

Dėl įvairių gamtinių kliūčių (ežerai, upės, pelkės) mūsų žygeiviai įveikė daugiau, nei planavo – net 114 km, ir paskutinį sekmadienį, vasario 4 d., pasiekė Balčių kaime esančią Lenkijos-Lietuvos-Rusijos sienų sankirtą. Tokiu būdu įveikė “100 km Lietuvos 100-mečiui” net su kaupu.

„Ačiū visiems “100 km Lietuvos 100-mečiui” žygio dalyviams! Dėkoju taip pat Punsko valsčiaus įstaigai ir Punsko “Aušros” leidyklai už paramą“, - savo pasakojimą apie žygį baigia Antanas Baudys.

 

Išklausė Božena Bobinienė

Nuotraukos – Antano Baudžio asmeninis archyvas

Žygio dalyviai ir jų atstovaujami Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai:

1. Antanas Baudys žygiavo už Antaną Smetoną

2. Algis Budzeika žygiavo už Saliamoną Banaitį

3. Birutė Čėplienė žygiavo už Joną Vailokaitį

4. Magda Czarnecka žygiavo už Stanislovą Narutavičių

5. Elena Grigutienė žygiavo už Steponą Kairį

6. Vytautas Kalesinskas žygiavo už Joną Basanavičių

7. Aurelija Pečiulytė žygiavo už Vladą Mironą

8. Irena Pečiulienė žygiavo už Justiną Staugaitį

9. Jonas Radzevičius žygiavo už Kazimierą Šaulį

10. Birutė Sendienė žygiavo už Praną Dovydaitį

11. Aldutė Šimčikaitė žygiavo už Joną Vileišį

12. Irena Sinkevičienė žygiavo už Alfonsą Petrulį

13. Artūras Stankauskas žygiavo už Donatą Malinauską

14. Aldutė Vainienė žygiavo už Jokūbą Šerną

15. Birutė Vydrienė žygiavo už Aleksandrą Stulginskį

16. Nijolė Vyšniauskienė žygiavo už Petrą Klimą

17. Daiva Vyšniauskaitė žygiavo už Jurgį Šaulį

18. Irena Zimnickaitė žygiavo už Joną Smilgevičių

19. Vida Žukauskienė žygiavo už Kazimierą Bizauską

20. Juozas Žekiauskas žygiavo už Mykolą Biržišką

Papildomas rezervas, nes ne visi galėjo žygiuoti kiekvieną sekmadienį:

  1. Birutė Grigutienė – žygiavo už visus signatarus
  2. Teresė Pakutkienė – žygiavo už visus signatarus
  3. Jonas Vaičiulis – žygiavo už visus signatarus

 

 

 

 

vienas komentaras Pėsčiųjų žygis “100 km Lietuvos 100-mečiui”;

  1. Valentas sako:

    Aciu Gerbiamam Antanui uz inicjatyva ir zygio dalyviams uz istverme. Kaip grazu, kad Punsko kraste radosi tiek entuzjastu pagerbt tokiu budu Lietuvos simtmeti. Tai istorinis ivykis. Geros sveikatos zygio dalyviams ir nauju prasmingu sumanymu linki – Valentas Uzdila – Punskas.