Per pietų pertrauką

Rankos nusvyra. Nieko nesinori. Pasotinęs skrandį aptingsti. Ne kartą pagalvoju, kam tas skrandis duotas žmogui. Laiko gaišimas. Kasdien suki galvą, ką čia pietums pasigaminti. O kad taip imtum oru gyventi, tai būtų gerai! Keistas galvojimas, bet netyčia atsiranda tokios mintys, sėdint ką tik sužiaumojus sotų pietų maistą ir sunkiai kvėpuojant persivalgius. Dingsta noras malonumams. Mielai atsigultum pietų miegučio, bet žinai, kad reikia tęsti darbą. Vakare visai neturi noro niekam. Geriausia nusiprausęs greitai po dušu lįstum iš karto po švelniu patalu ir padėtum galvą ant pagalvės. Labanakt.

Labas rytas. Ant pusryčių stalo guli mėgstamiausias žurnalas. Nejaugi jo nepavartysi? Žinoma, kad atversi ne vieną puslapį ir, atsigėręs kavos, susigundysi perskaityti bent vieną straipsnį. Užsikabini ties vienu tekstu. Jame rašoma, kad kartą Amerikoje vyko ūkininkų suvažiavimas. Turbūt tai buvo jų organizuojamas turgus, kuriame buvo galima nusipirkti tikro maisto. Tikro? Taip, tikro, ne ekologiško, kuris iš tiesų nėra ekologiškas. Nekvailiok. Pats supranti, kad šių laikų sąlygomis neįmanoma išauginti tikro, natūralaus maisto. Pažvelk į dangų, į žemę, į kaimyno laukus. Čia viskas neekologiška. Nebūk naivus. Neparduok savo proto marketingui.

Skaitai toliau.

pietu-petraukaVienam stende stovėjo didelis indas su spalvotomis pupomis. Prie jo buvo padėtas popierėlis, kuriame parašyta: „Go ahead. You know you want to!“ Žmonės prieidavo prie indo ir užsimerkę panerdavo rankas į pupas arba laikydami delne žaisdavo su jomis. Tai buvo vadinamosios touching beans, pupos, skirtos liesti, čiupinėti, tačiau ne pardavinėti. Amerikoje (ypač pietinėje dalyje) žmonės yra išprotėję dėl gyvenimo pagal vieną sąlygą – jaustis gerai, gyventi taip, kad būtų gera ir protui, ir sielai.

Supranti, kad ir tu taip nori gyventi, bet niekaip nepavyksta. Vėl pasineri į tekstą.

Amerikos žmonės žino, kad gerai savijautai nereikia daug. Nebūtina važiuoti į kitą pasaulio kraštą, kad pasijaustum laimingas. Negali būti tikras, kad nuvykęs, pavyzdžiui, į Filipinus pasieksi laimę. Kas dieną galima jaustis gerai, tik reikia rasti sau bent kelias minutes. Kartais pakanka kelias minutes ramiai pastovėti panėrus delnus pupose.

Juokingai visa tai skamba, bet giliai širdyje žinai, kad čia yra tiesos. Laikydamas rankoje puoduką kavos pasineri į prisiminimus. Atsimeni, kaip su mama lukštenai pupas? Atsimeni, kaip gera būdavo liesti pilną dubenį baltų mažų ir didelių pupų? Suvoki, kad tai ne iš piršto laužtas amerikiečių eksperimentas su šia daržove. Padedi išgertą kavos puoduką. Beprasmiška lėkt kas dieną nuo ryto iki vakaro. Pasižadi kiekvieną dieną skirti kelias minutes tik sau. Pasaulis nesugrius. Greičiau tu pats pradėsi byrėti, nespėjęs pajausti gyvenimo malonumo. Išeini iš virtuvės. Palieki nebaigtą skaityti straipsnį. Žinai, kad dabar tavo laikas. Tik tavo.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.