Pelenų diena

Šiandien Katalikų Bažnyčia ir visi tikintieji švenčia Pelenų dieną. Ji pirmą kartą paminėta VI a. Svarbiausias Pelenų dienos akcentas yra pelenų barstymas. Jis simbolizuoja atgailos laikotarpio pradžią, nusižeminimą bei nuoširdų norą atsiversti ir tikėti Evangelija.

Pelenų barstymo pradžios galima ieškoti Senajame Testamente ir ankstyvosios krikščionybės atgailos apeigose. Nuo X a. pelenų barstymas tapo privalomas visai krikščionių bendruomenei.

Pelenai reiškia žmogaus nuodėmę ir trapumą. Senajame Testamente aptinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais kaip atgailos ir gedulo išraišką.

pelenai

Pasibarstymas pelenais yra viešas atgailos aktas, kuris primena apie Dievo teismą. Žmogus, kuris pripažįsta savo menkumą, išgirsta Jėzaus pažadą: „Viešpats pasiuntė mane paguosti prislėgtųjų, paskelbti belaisviams laisvės ir atidaryti kalėjimo durų kaliniams. Paskelbti Viešpaties malonės metų, – mūsų Dievo atpildo dienos, paguosti visų liūdinčiųjų. Suteikti liūdintiems Zione vainiką vietoj pelenų, džiugesio aliejaus vietoj gedulo, šlovės skraistę vietoje bailumo, kad galėtų vadintis teisumo ąžuolais – daigynu, Viešpaties sodintu, kad apreikštų jo šlovę.“ (Iz 61,1-3)

Pelenų dieną galioja griežtas pasninkas, susilaikoma ne tik nuo mėsiškų valgių, bet ir nuo sotaus ar prabangaus maisto (leidžiama sočiau pavalgyti tik kartą per dieną).

Svarbus gavėnios laikotarpio akcentas – Kryžiaus kelias. Punsko bažnyčioje jis bus einamas kiekvieną gavėnios penktadienį 17.00 val.

„(…) Pradedame didelę – 40 dienų – kelionę, kuri vadinasi gavėnios kelionė, – sako Punsko parapijos vikaras Marius Talutis. – Skaičius 40 turi daug prasmių. 40 dienų Jėzus išbuvo dykumoje, ten pasninkavo, buvo velnio gundomas. Išrinktoji tauta ėjo į pažadėtąją žemę 40 metų. Žmogaus buvimas prie motinos širdies trunka 40 savaičių. (…) Gavėnia mus tarytum iš naujo pagimdo, apvalo nuo ydų ir nuodėmių.“

sb, punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.