Pavoj? atlasas

Lietuviai nepiešia juodosios unijos su lenkais vizijos. Beje, jie nenori, kad Abiej? Taut? Respublika b?t? siejama tik su Lenkija.

TARDYMAS

Tardomasis: prof. Bronius Makauskas

Profesija: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros darbuotojas

Specialyb?: Lenkijos ir Lietuvos santykiai

Teisinis ginčas: Ar lenkai ir lietuviai pasmerkti ginčytis d?l istorijos?

Tardytojas: Adam Węgłowski

Ar Jogaila iš tikr?j? b?na vadinamas lietuvi? reikal? ?išdaviku?? Ką lietuviai laiko didesniu nusikalt?liu: Jogailą ar Želigovsk??

Šitaip suredaguotas klausimas yra vieno nereikšmingo ?vykio, kuris atsitiko 1931 m. Lietuvoje, Kaišiadori? miestelyje, atgarsis. Lietuvi? nacionalistini? aktyvist? grup? ?teis?? karali? Jogailą ir nutar?, kad yra kaltas d?l to, jog išdav? valstybę, prijungdamas Lietuvą prie Lenkijos. Tai vyko didžiulio politinio konflikto su Lenkija metu, esant autoritarinei valdymo sistemai, ir buvo tipiškas istorijos lenkimas ?id?jiniams? reikalams, mat tur?jo pasitarnauti lietuvyb?s stiprinimo ?pijarui?. Abiejose pus?se buvo pastebimos stiprios tendencijos panaudoti istoriją idealizuotos ir vienareikšm?s tautin?s bendruomen?s vizijos k?rimui, menkinant ?vykius, susijusius su lenk? ar lietuvi? ind?liu kuriant bendrą Respubliką (Žečpospolitą). Po to, kai lenkai už?m? Vilni?, Lietuvoje atsirado stiprus impulsas kurti blogo, klastingo kaimyno lenko ?vaizd?. Tačiau tarpukario metais net didžiausi lietuvi? kritikai karaliaus Vladislovo Jogailos niekada nelygino su Liucijanu Želigovskiu. Tai dvi nepalyginamai skirtingos asmenyb?s. Šiuolaikin?je Lietuvos viešosios nuomon?s aplinkoje toks sugretinimas gal?t? b?ti suprastas tiesiog kaip degraduojanti intelektualin? provokacija. Taip suformuluotas klausimas gali b?ti vieno klaidingo ir viešai Lenkijoje kopijuojamo stereotipo atspindys: neva lietuviai per savo nacionalizmą nesugeb?jo objektyviai vertinti praeities. Taip n?ra.

Lietuviai daugelio amži? sąjungą su Lenkija, kuri, pagal lenkus, buvo labai vykusi, laiko klaida?

Viešosios nuomon?s aplinkos nuomon? šiuo klausimu yra ?vairi. Apskritai vyrauja teigiami vertinimai, nors nat?ralu, kad diskutuojama d?l pasiekim? ir praradim? lygio.

 Tur?dami omenyje Respublikos (Žečpospolitos) klest?jimo laikmet? XVI-XVII a., lenkai dažnai vartoja žod? ?Lenkija?, beveik niekada: ?Abiej? Taut? Respublika (Žečpospolita)?…

Šio apibr?žimo vartojimas, ypač ?grafin?je versijoje? (turiu omeny Lenkijos mokyklose naudojamus atlasus, kur terminas ?Lenkija? vartojamas apibr?žti visą buvusios Respublikos ? Žečpospolitos teritoriją), yra, švelniai tariant, rimtas, esminis piktnaudžiavimas. Tai greičiau emocin?s ar geopolitin?s Abiej? Taut? Respublikos (Žečpospolitos) bendruomen?s tradicij?, tiksliau ? daugelio taut? ? naikinimas, o ne palaikymas. Lietuviai, atsižvelgdami ? ?commonwealth?o? visumą, vartoja terminą ?Abiej? Taut? Republika? (arba sutrumpintai ?Respublika?).

Ar ?sivaizduojate, kad abi tautos dar kada nors gal?s taip kaip kadaise, geriausiais laikais, suart?ti?

Lenk? ir lietuvi? santyki? istorijoje rasime daug ?tampos pavyzdži?, bet taip pat protingo modus vivendi. Taigi naujoje Europos konsteliacijoje galime rasti plat? bendradarbiavimo lauką, be supaprastinim?. Geriau susipažinus, sugretinus lenk? slavišką smarkumą ir nekantrumą su lietuvi? sant?rumu ir ramumu, galima pasiekti teigiamą, netgi artimą bendradarbiavimą.

Ar yra koks nors asmuo-simbolis, kuris pad?t? abiem tautoms geriau suprasti kitos šalies argumentus?

Mano manymu, tokios m?s? laik? asmenyb?s tai Mykolas Romeris ir Jerzy Giedroyc. Dvasinis pavyzdys gal?t? b?ti palaimintasis Jurgis Matulaitis (lenkams geriau žinomas kaip Jerzy Matulewicz) ir Jonas Paulius II. Geroms srov?ms, kurios pakeist? abipus? suvokimą, priskirčiau Solidarumą (Solidarność) ir Sąj?d?. Ypač nor?čiau pabr?žti stiprią abipusio supratimo valią. Mes, lietuviai, laukiame iš lenk? to, ką suomiai paveld?jo iš santyki? su švedais: m?s? abejoni? supratimo, protingo r?mimo ir geriausio ?dvasinio rakto? ieškojimo m?s? santykiams. O ypatingai ? objektyvumo iš žiniasklaidos ir politik?, pristatanči? tikrovę, kurioje gyvena lenk? tautin? mažuma Lietuvoje. Klaidinantis, užtepliotas vaizdas nepalengvina lietuvi? disidentams ir lenk? mažumai pasiekti pavyzdingą sugyvenimą. Lietuviai n?ra lenk? priešai, jie jiems linki kuo geriausiai. Nuolatinis priešiško lenkams lietuvi? tautos paveikslo piešimas ? tai nesusipratimas.

„Focus Historia“, 2011 m. kovas, Nr. 3 (50)

Vert? Božena Bobinien?

 

4 koment. Pavoj? atlasas

  1. Piotr Brzeziński sako:

    ači?

  2. Piotr Brzeziński sako:

    Chcemy pojednania!

  3. Piotr Brzeziński sako:

    Geriau susipažinus, sugretinus (((lenk? slavišką smarkumą ir nekantrumą su lietuvi? sant?rumu ir ramumu)) , galima pasiekti teigiamą, netgi artimą bendradarbiavimą.

    profesoros demagogos monci wodo
    :D DDDDD breht :D DDDD

  4. Lenkija Lietuvos vaikas sako:

    Lenkijos Karalyst? buvo sukurta kaip Lietuvos Dydžiosios Kunigaikštysr?s dalis, kurios paskirtis saugoti LDK nuo Šventosios Romos Imperijos German? nacijos (962-1806). Kadangi pastarosios neb?ra tai ir Lenkijos atskirtis nuo Lietuvos DK nebetikslinga. Tod?l 1939 m. TSRS ir Deutsche Reich Lenkiją panaikino padalindami. Tačiau atk?rus Lietuvos DK Lenkija v?l bus prijungta prie Lietuvos – jos sutver?jos.