Pas Šalčiūnus Marijampolėje

Rugpjūčio 5 dieną 90-ąjį gimtadienį šventė poetas, dvylikos knygų autorius, buvęs mokytojas Jeronimas Šalčiūnas. Seinų, Punsko ir Suvalkų delegacija, tą dieną nuvykusi į Marijampolę, sveikino šį mūsų kraštą pamilusį, daug parėmusį lėšomis ir geru poetiniu žodžiu žmogų. Sekmadienio Mišias Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje atnašavo poeto bičiulis kunigas Kazimieras. Sakydamas pamokslą, jis visiems maldininkams pristatė poetą ir jo žmoną, pateikė jubiliato biografiją. Vėliau draugai, giminės, pažįstami ir mokiniai sveikino buvusį mokytoją, sugiedota „Ilgiausių metų“, perrišta per petį tautinė juosta, skambėjo „Tautiška giesmė“ ir daug dainų. Jeronimas su žmona atsidėkodami vaišino bei padovanojo kiekvienam paskutinį šiemet išleistą poezijos rinkinį.

 

Gimtinė brangioji – tai šuolis

Į vaikiško džiaugsmo pilis,

Tai minkštas – Mamos klotas – guolis!

 

Gimtinė sapne per naktis!

Tai – tiltas, išvedęs jaunystę,

Kad ši nuo doros nenuklystų.

                     J. Šalčiūnas „Gimtinė“

 

Seinų vaidintojams J. Šalčiūnas 2013 m. lapkričio 30 d. surengė ekskursiją ir pasiūlė pasirodyti Girėnų laisvalaikio salės scenoje. Gerbiamas Jeronimas tada parodė Jono Basanavičiaus gimtąją sodybą Bartninkuose ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Vėliau privažiavome Vinco Kudirkos muziejų Paežeriuose (Pilviškių sen.). Prie Rausvės upelio yra garsaus skulptoriaus Petro Rimšos sodyba. Pilviškių seniūnijoje ir Kybartų link išlikusios degtų plytų senovinės trobos, žydų namai, kapinės. Iš tolo matėme Piliakalnių piliakalnį, kuris yra Bartninkų seniūnijoje.

salciunas

Scenoje Seinų mėgėjų teatras vaidino Stasio Žemaičio komediją „Jaunikis iš Kauno“. Seinų krašte tą vasarą besilankęs J. Šalčiūnas jautriai pristatė žiūrovams mūsų kraštą.

J. Šalčiūnas – poetas, buvęs mokytojas, gyvenantis Marijampolėje. Jis domisi Lietuva bei Seinų, Punsko ir Suvalkų kraštu, jam rūpi čia gyvenančių lietuvių problemos. Priklauso Kaimo rašytojų sąjungai Jonavoje. Vysk. Motiejaus Valančiaus draugijos narys. Pastoviai lanko Senjorų klubą, Gyvojo rožančiaus būrelį Paežeriuose.

Jeronimas stebi darbštumu ir energija – priklauso šešiems sambūriams. Pats sukūrė Tėvynės pažinimo sambūrį. Žinomas kaip ilgametis ekskursijų vadovas.

Gimė 1928 m. rugpjūčio 5 d. Vilkaviškio apskrityje, Virbalio miesto laukų kaime. Virbalyje tik baigus šešiametę mokyklą, vokiečiai jį su tėveliais išgabeno darbams į Vokietiją, iš kur grįžo 1945 m. 1948 m. baigė Kybartų gimnaziją, gaudamas sidabro medalį.

Po metų Kaupiškių 7-metėje mokykloje dėstė 8 dalykus bei dirbo apskrities laikraščio redakcijoje. Vilniaus pedagogikos institute studijavo anglų kalbą ir čia gavo mokytojo diplomą su pagyrimu.

Mokytoju dirbo vienerius metus Pilviškių progimnazijoje, vėliau Kaupiškiuose, Kybartų vidurinėje mokykloje, Vilkaviškio rajono švietimo skyriuje. 1969 metais apsigyveno Marijampolėje. Kažkiek laiko dirbo Marijampolės kultūros skyriuje, vėliau dėstė anglų kalbą Rygiškių Jono vidurinėje ir proftechninėje mokyklose. Po dvidešimties metų darbo ir gyvenimo Marijampolėje išėjo į užtarnautą pensiją ir aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą – Marijampolėje įkūrė Tėviškės (vėliau Tėvynės) pažinimo draugijos skyrių „Senpilė“, į kurį sutelkė savo krašto tyrinėtojus – kraštotyrininkus ir tautotyrininkus. Dalyvauja Tėvynės pažinimo draugijos (pirm. dr. Kazys Račkauskas) renginiuose – konferencijose, knygų sutiktuvėse ir draugijos narių jubiliejuose. Laidotuvėms sukuria atsisveikinimo eilių.

1985 m. J. Gintario slapyvardžiu JAV išleido poezijos knygą „Žodžiai nuo Nemuno“, 1997 m. – „Vaikystės takeliais“, 2002 m. – „Gyvenimo laiptais“, 2005 m. – „Saulėtekių žaros“, 2006 m. – „Metų vieškelėlis“. Nuo 1998-ųjų – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys.

Ilgiausiai mokė Kybartų K. Donelaičio gimnazijoje (iki 1970 m.). Vaidino ilgoje komedijoje „Alyvų sodas“, dainavo gimnazijos, instituto, Kybartų vyrų, Marijampolės choruose. Marijampolės konstravimo biure dirbo vertėju. Vokiečių kalbą baigė studijuoti neakivaizdiniu būdu Kijeve, bet dėstyti jos neteko. Tikybos mokė iki 1990 m.

Eiles kuria nuo antrosios klasės. Klaidas taiso žmona – lituanistė Irena. J. Šalčiūno poezijoje jaučiama didelė patirtis. Eilėraščių tematika įvairi: etinės, dorovinės, patriotinės vertybės, gamtos grožis, gili meilė Tėvynei, motinoms, tradicijoms, Dievui, artimui.

J. Šalčiūnas išleidęs savo lėšomis dvylika knygelių (11 poezijos ir 1 aforizmų), sukūręs daug proginių eilėraščių ir straipsnių spaudai. Mėgo keliauti, lankėsi Rusijoje bei už Atlanto, kur jo dviejų brolių kapai.

Be galo myli Lietuvą, rūpinasi ir tautiečiais už jos ribų. Stebina gera atmintimi, darbštumu, uolumu.

Dėkojame už rūpinimąsi, dėmesingumą. Linkime nepailsti, būti sveikam.

Baigsiu poeto eilutėmis:

 

Dėkoju visiems, kas atkeliavo,

Ieškant barstytų mano pėdų

Nuo to prarastos tėviškės klevo

Ligi pat sukakties valandų.

 

G. Pakutkienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.