Paminklas kunigui Jurgiui Dailidei (1838–1864) Suvalkų kapinėse

100 ATKURTAI LIETUVAI

 2018 metai labai svarbūs kiekvienam lietuviui. „1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos paskelbtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktas žymi išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį ir pradeda Lietuvos, kaip nepriklausomos ir demokratinės valstybės, istoriją“, – savo nutarime akcentavo Seimas, skelbdamas 2018-uosius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais.

Jau nuo pat metų pradžios matosi smulkios, bet labai gražios iniciatyvos ir mūsų krašte, skirtos šiai progai. Tai tik įžanga. Visi lietuviai labai suaktyvėjo, kad tik kuo šventiškiau paminėtų šiuos metus. Žinoma, svarbiausias Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtųjų metinių minėjimas. Manau, kad šiuo minėjimu niekas nebaigs reikšti pagarbą savo šaliai. Bus pastatytas ne vienas paminklas, koplytstulpis. Mūsų kaimus, miestus ir miestelius papuoš naujos skulptūros, varpinės. O visa tai – Lietuvai!

Suvalkų lietuviai taip pat nori prisidėti prie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo. Tai bus pabrėžiama per visus organizuojamus renginius, artimiausiu metu – Vasario 16-osios minėjime, kuris Suvalkuose vyks vasario 18-ąją. Jis prasidės 15.30 val. šv. Mišiomis lietuvių kalba Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje. Oficialioji dalis vyks Suvalkų pirmajame bendrojo lavinimo licėjuje Mickevičiaus g. 3. Kviečiame visus!

????????????????????????????Suvalkiečiai turi ir kitų planų: Pranas Sovulis ir Kazimieras Baranauskas žada išleisti savos kūrybos knygas (savo lėšomis), „Ančios“ ansamblis nori įsigyti tautinius drabužius. Bet rašydama šį straipsnį noriu apie dar vieną užmojį užsiminti. LLD Suvalkų skyrius, Kazimierui Baranauskui ir Juozui Vazneliui paskatinus, siekia pastatyti Suvalkų kapinėse Bakalariavos (Bakałarzewska) g. akmeninį paminklą, skirtą kunigui Jurgiui Dailidei, kuris paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Apie šį kunigą mažai kas girdėjęs, trūksta žinių ypač lietuvių kalba. Siūlau bent kiek susipažinti su šia asmenybe, kuri buvo susijusi ir su mūsų kraštu: kunigas baigė Seinų seminariją, žuvo Suvalkų mieste. Kazimieras Baranauskas nemažai pasidarbavo, kol surado reikalingiausius duomenis. Jau 2013 metais jis buvo šiek tiek rašęs apie kun. Dailidę straipsnyje „Sausio sukilėlių pėdsakais“ („Suvalkietis“, 2013/2/74), o pernai parašė ir į „Terra Jatwezenorum. Istorijos paveldo metraštį“ (2017 (9, 1):

 Kunigas Jurgis Dailidė (1838–1864)

Romos katalikų kunigas Jurgis Dailidė (1838–1864), Stanislovo sūnus, gimė Sintautuose, Šakių rajone, valstiečių šeimoje. 1862 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Tų pačių metų kovo mėnesį vyskupas Motiejus Valančius įšventino jį kunigu. Paskirtas Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios vikaru.

1863 m. sausio 30/31 naktį kunigas Jurgis Dailidė Rudaminos bažnyčioje Buhakovsko (Bulakavo) valsčiaus valstiečiams (apie 60 asmenų) perskaitė sukilėlių manifestą ir prisaikdino maištininkus. Sueigą organizavo minėto valsčiaus viršaitis, bajoras Julius Letovtas, priesaikos tekstą parengė ir kunigui davė perskaityti Rudaminos viršaitis Rodzevičius. Apie slaptą sueigą valdžiai pranešė Bielėnų seniūnas (šaltyšius) filipininkas Vasilius Borysovas ir Strumbagalvės seniūnas Sikorskis. Įstatymų pažeidėjus žandarai areštavo.

Balandį devyni Gumbelių gyventojai pateikė prašymą kunigą paleisti. Laidavimo raštą birželį įteikė ir trys garbingi Suvalkų miesto atstovai. Tačiau nesėkmingai. Kunigas kalėjo ilgiau negu metus Suvalkuose, buvo kankinamas. Tardymo komisijos nariai dėl mirties bausmės nebuvo vieningi, nutarė skirti katorgą. Tačiau gen. Jakovas Piotrovičius Baklanovas nuosprendį pakeitė ir skyrė aukščiausią bausmę – sušaudymą.

Kunigo egzekucija įvykdyta 1864 m. balandžio 13-osios rytą Suvalkuose.

Kai kuriuose šaltiniuose klaidingai minima sušaudymo data balandžio 1-oji ir vieta – Vygriai. Suvalkuose kalinamų žmonių egzekucijos vyko miesto ribose, trijose vietose. Iš viso įvykdyta trylika egzekucijų (trys grupinės), sušaudyta – 7, pakarta – 13, taigi nužudyta 20 žmonių. Palaidojimo vietos artimiesiems nebuvo viešinamos.

Tuometinis Rusijos karinis baudžiamasis kodeksas numatė, jog egzekucijos metu sušaudytą nusikaltėlį privaloma laidoti tiesiogiai už stulpo, prie kurio buvo pririštas. Suvalkuose panašiai buvo sušaudytas ir palaidotas kunigas Jurgis Dailidė.

Leidinyje „Dziennik Suwalski“ (1926 m. 23 nr.) rašoma, jog kunigo nužudymo vieta atsitiktinai rasta Suvalkuose 1894 m. statant geležinkelio siurblių stotį (šalia buvusios elektrinės, prie Ančios upės). Kasinėtojai, atlikdami žemės darbus, aptiko žmogaus kaulus ir sutanos likučius. Rusų valdžios atstovai įsakė vietos katalikų kapinių duobkasiui palaikus surinkti ir palaidoti už kapinių mūro. Duobkasys tai padarė, tačiau naktį palaikus atkasė ir perlaidojo kapinėse. Vieta ano meto gyventojams buvo žinoma.

Kunigas Jurgis Dailidė palaidotas senosiose Romos katalikų kapinėse Suvalkuose, Bakalariavos gatvėje. Kapinės dabar jau iki galo užlaidotos, nebeliko nei liudytojų, nei jokio atminimo ženklo.

2004 m. Suvalkų miesto valdžia, pagerbdama nužudytus 1863 m. sausio sukilimo dalyvius, pastatė didingą keturių kryžių formos paminklą pagrindinėje egzekucijų vietoje, už miesto į vakarus, Bakalariavos link, dešinėje pusėje, kur nužudyta daugiausia (12) sukilėlių.

 Kadangi nėra jokio mūsų mieste žuvusio lietuvio kunigo Jurgio Dailidės atminimo ženklo, kaip jau minėjau, norime jam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais pastatyti Suvalkų kapinėse akmeninį paminklą. Paminklas stovės netoli koplyčios, kur palaidoti ir kiti kunigai (vieta jau sutarta). Atidengti planuojame balandžio mėnesį.

Gerbiamieji, jei kas galite ir norite paremti mūsų iniciatyvą, prašom kreiptis į LLD Suvalkų skyriaus valdybą. Manome, kad pavyks įgyvendinti visus mūsų planus ir garbingai atšvęsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

Onutė Virbylienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.