Naujiems mokslo metams – nauja istorijos „pamoka“

ausra

Berznyko (Seinų apskritis) kapinėse greta Lietuvos karių palaidojimo vietos kaip grybai po lietaus dygsta nauji paminklai, atminimo lentos. Šios kapinės jau tapo turistų ir mokyklinių ekskursijų pamėgta vieta. Mat sunku kur nors kitur rasti tokias nepaprastas kapines. Kol aplink Lietuvos karių kapus klebono pasodinti medeliai neužaugo ir galutinai jų neuždengė, buvo statomos akmeninės plokštės – įvairios formos, spalvos ir dydžio. Jos, matyt, ir turi atlikti tą amžinos „akmeninės uždangos“ užduotį.

Kita šių paminklų užduotis – priminti istorijoje lietuvių padarytas ir vis dar daromas skriaudas. Kapinių kampe, patvoryje, pastatytas aukštas medinis kryžius rodo, kur lietuvių vieta, o apačioje akmenyje iškaltos raidės skelbia, jog jie kartu su bolševikais 1920 m. įžengė į Lenkijos teritoriją, vadinasi, ginklu rėmė bolševikų 1920 m. žygį Varšuvos link. Prieš dešimtmetį kapinių centre pastatytas didžiulis paminklas skirtas vadinamajam „Nemuno mūšiui“. Tuomet po sėkmingos lenkų ofenzyvos prie Vyslos (1920 m.) pavyko bolševikus išstumti į rytus. Paminklo iniciatoriai sumanė čia besilankantiems priminti, kad lietuviai, „saugodami“ kairįjį bolševikų armijos sparną, kovėsi Seinuose, Berznyke, Kapčiamiestyje, Druskininkuose ir net planavo Vilniaus gynybą tol, kol lenkų pajėgoms, vykdant „Nemuno operaciją“, galutinai pavyko juos sutriuškinti. Kas vyko dešiniajame ir kairiajame Nemuno krante po „Nemuno mūšio“? Pasakojimas nutrūksta.

berznykas

„Panerių“ įvykiams atminti pastatytas aukštas geležinis kryžius, o šalia stovinčiame obeliske iškaltos raidės nepalieka jokių abejonių, jog lietuviai kolaboravo su naciais ir masiškai žudė lenkus. Čia turistai ir mokyklinės ekskursijos užtrunka ilgiau, kadangi tekstas ilgas, o jame surašyti „faktai“ ir skaičiai skaitytojui užgniaužia kvapą.

Prasidedant naujiems mokslo metams šią pažintinę istorijos „pamoką“ nuspręsta pratęsti. Naujai pastatytoje akmeninėje plokštėje iškaltas įrašas skelbia, kad „negalint įamžinti 1920 m. Lenkijos karių žygdarbio Baltarusijoje ir Lietuvoje, čia supilama žemė iš Druskininkų, Gardino, Lydos, Vosyliškių, Volkovysko, Slonimo, Baranovičių kovos laukų“. Kiekvienai vietovei pagaminta atskira akmeninė lenta su jos pavadinimu ir kovų data.

Neaišku, kaip Baltarusijoje, bet neteko girdėti, kad kas nors Lietuvoje draustų įamžinti karių žuvimo vietą. Neseniai prof. Vytautas Landsbergis „Lietuvos žiniose“ rašė: „(…) Ne vie­nas nustebdavo, o ki­tas pa­gir­da­vo už toleranciją, kad Lie­tu­va ger­bia ir sau­go jos sos­ti­nės užg­ro­bė­jo šir­dies ka­pą. Paradoksas? Vie­nas Lie­tu­vos dvasios fenomenų?“. „Berznyko paminklų“ iniciatoriai, matyt, mano kitaip. Jiems ir toliau atrodo, kad Lietuvoje palaidotų Lenkijos karių „žygdarbiai“ įamžinti nepakankamai, įrašai paminkluose nepasako visos tiesos. Todėl kol nebus išsakyta visa „tiesa“, Berznyko kapinėse bus laisvų vietų, o Seinijoje dar gyvens lietuviai, tol, matyt, bus ir toliau statomi nauji paminklai.

Berznykas-2

Lietuvos mokyklos, rengdamos ekskursijas į netoliese esantį Grūto parką, galėtų užsukti ir į Berznyką, pagerbti čia palaidotų Lietuvos karių atminimą ir tuo pačiu pajusti tą sunkiai žodžiais nusakomą juos supantį reiškinį, kuriame susipynusi meilė, neapykanta, nostalgija, bejėgiškumas, krikščionybė, ateizmas, pasididžiavimas, kerštas. Galbūt taip ir reikėtų į tas iniciatyvas žiūrėti – kaip į dar vieną „Grūto parką“. Gal kuris nors Lietuvos istorijos mokytojas galėtų parengti lankstinuką (keliomis kalbomis) su tų obeliskų, lentų, paminklų aprašymais, paaiškinimais, statybų istorijomis. Jeigu jų gamybai ir statybai išleista tiek daug lėšų, tai tegul ir tarnauja istorijos, lenkų kultūros, laidojimo tradicijų, mirusiųjų pagerbimo, vietos papročių pažinimui.

„Aušros“ red., „Aušra“, 2013/17

10 koment. Naujiems mokslo metams – nauja istorijos „pamoka“

  1. Petras is Suvalku sako:

    Mes tokie bolsheviku pagalbininkai, kaip jie nazizmo ( ziurek Cesinas). Ejom prijungti lietuviskos zemes prie Lietuvos – kas cia nenormalous?

  2. Pelėdai:
    Reikia ištirti ne tik paminklų autorių, bet ir visų oficialių asmenų, dalyvavusių šių paminklų atidarymuose (nepriklausomai nuo dabar užimamų pareigų), psichinės sveikatos būklę. Nes jų toks elgesys kelią pagrįstus įtarimus.

  3. pelėda sako:

    Zbignevui: pritruks Lenkijoje psichiatrų, nes dauguma lenkų tokios nuomonės, kaip tų „paminklų“ statytojai. Nei vienas Berznyko gyventojas, nei vienas seiniškis lenkas neprotestavo, nepasakė garsiai: man dėl to gėda. Pirmojo „Nemuno“ pergalės paminklo atidengime dalyvavo dabartinis Lenkijos prezidentas, tuomet krašto apsaugos ministras Br.Komorowski. Ir ten skambėjo kalbos apie ‘lietuvius bolševikų pagalbininkus“. Manai, iš kur atsiranda tokie šūkiai, kaip Poznanės stadione? Gi ne iš Marso. Taip mokoma Lenkijojs istorijos vadovėliuose, o žinias dar papildo tokie ‘ istoriniai ‘ paminklai kaip Berznyke

  4. Petras is Suvalku sako:

    Geriai kad nors nieksai parase tiesa – tai reiskia „Baltarusijoje ir Lietuvoje“ o ne kokiose isgalvotose „Paribiose“ hahahahhah

  5. Petras is Suvalku sako:

    Kur griezta reakcija i sita incidenta? Jeigu Lenkams nerupi ka namo lietuviai, taigi reikia imtis lenku kapu Lietuvoje – yra nesamoningi paminklai Rasu kaipnese, Zelavoi, Svencionyse ir toliau. Atvaziuoti su buldozeriu!

  6. kraštietis sako:

    O Dieve, Lietuvos kariai už Tėvynę kraują praliejo, gyvybę paaukojo, o laisvoje Lietuvoje neatsiranda niekas, kas apgintų jų garbę? Tai kam Lietuvai tie ministrai, kad tie ambasadoriai, konsulai? Kad vakarėliuose blizgintųsi už mokesčių mokėtojų pinigus?
    O jeigu taip rusai išsidirbinėtų, nedelsiant koks valatka, adomėnas ar bumblauskas pasipiktintų. O prieš lenkus lietuvis tik ant kelių puola ir atsiprašo

  7. Šie Lietuvos kariai žuvo Lietuvos valstybės teritorijoje (1569 metų ribose) ginant savo Tėvynę.

    reikia kreiptis į psichiatrus dėl antilietuviškų paminklų autorių psichinės sveikatos būklės nustatymo. Tik gavus medikų išvadas galima toliau komentuoti šią situaciją.

  8. kovas sako:

    LiLi (URM) greičiau eilinį kartą atsiprašys lenkų už jų paminklus, negu ims aiškintis…

  9. gintaras sako:

    pelėdai – jokios reakcijos iš mūsų politikų ir pareigūnų nebus tol, kol nėra reakcijos Lietuvos viešojoje erdvėje. O kodėl jos nėra? Nes vyksta nacionalinio orumo naikinimas.

  10. pelėda sako:

    Kur Lietuvos užsienio reikalų ministro, kur Lietuvos ambasados Varšuvoje, Lietuvos konsulato Seinuose reakcija? Tiesiog gėda šitaip slėptis krūmuose, ir neginti Lietuvos karių šviesios atminties