Mirė Irena Seliukaitė (1954–2018)

Kultūrologė, kraštotyrininkė. Ilgametė Kultūros ministerijos darbuotoja. Baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute, keletą metų dirbo mokykloje. Jos nepaprastas aktyvumas ir nuoširdus užklasinis darbas su mokiniais ilgainiui virto tikra gyvenimo aistra.

seliukaite

Meilė žmonėms ir dvasinei kultūrai atvedė ją į kraštotyrininkų bendruomenę. Ilgus metus ji veikė Lietuvos kraštotyros draugijoje, 15 metų jai vadovavo (1990–2005). Svarbiausia, kad tuo metu Draugijai pavyko suaktyvinti regionų gyventojus – įtraukti juos į savo krašto paveldo medžiagos (kultūros, istorijos, gamtos) rinkimą ir tyrinėjimą, vietos tradicijų gaivinimą. Surinkta medžiaga buvo ne tik išsaugota, bet dažnai ir publikuota, entuziastų naudojama švietimo ir kultūros darbe. I. Seliukaitės iniciatyva ir jai vadovaujant, 1989–2004 m. buvo suorganizuotos 25 kompleksinės ekspedicijos į įvairias Lietuvos vietoves. Neaplenktos ir etninės lietuvių žemės – Punskas, Seinai, Pelesa. Šių lauko tyrimų rezultatas – Lietuvos nacionaliniam muziejui saugoti perduotas bemaž 3 tūkst. tomų archyvas. Apibendrinta medžiaga paskelbta monografijose bei almanache „Mūsų kraštas“. I. Seliukaitė buvo daugelio šių monografijų, almanacho „Mūsų kraštas“ bei kitų etninės kultūros leidinių vyriausioji redaktorė, leidinių ir straipsnių rinkinių sudarytoja, bendraautorė. Pati yra paskelbusi per 100 straipsnių, sukūrusi scenarijus keliems dokumentiniams kino filmams, televizijos laidoms. 

Labai reikšmingas I. Seliukaitės gyvenimo laikotarpis, susijęs su Kultūros ministerija (1996–2017). Čia ji dirbo etninės kultūros specialiste, vėliau – skyriaus vedėja, departamento vadove, globojo etninės kultūros bei regionų kultūros sritis. Inicijavo, parengė ar dalyvavo darbo grupėse rengiant įstatymus ir kitus dokumentus, susijusius su etnine kultūra. Pati gyvai domėjosi ir dalyvavo įvairiuose etninės kultūros renginiuose. Konsultavo, skaitė pranešimus konferencijose ir seminaruose.

Irena Seliukaitė ne kartą yra viešėjusi Punsko ir Seinų krašte. 2015 m. ji vadovavo Lietuvos kultūros ministerijos delegacijai, kuri susitiko su šio krašto kultūros centrų ir visuomeninių organizacijų vadovais, lankėsi kultūros namuose bei Punske veikiančiuose muziejuose, meno dirbtuvėse. Viešnagės metu kalbėtasi apie šių centrų darbą ir tolesnės veiklos perspektyvas, apie šio krašto kultūros paveldo išsaugojimą. Irena Seliukaitė rėmė Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos veiklą, įsijungė į Velykinio konkurso komisijos darbus, talkino atidarant lietuvių Velykinio paveldo parodą Lietuvių kultūros centre prie LR ambasados Varšuvoje, dalyvavo Seinijos dienoje Vilniuje ir daugelyje kitų renginių.

Mirė palaužta sunkios ligos 2018 m. rugpjūčio 26 d.   

Už nuopelnus kraštotyrai ir etninei kultūrai Irena Seliukaitė yra gavusi Jono Basanavičiaus premiją (2004), buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2014) bei Kultūros ministerijos ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2014).

nb, punskas.pl

(Parengta pagal Kultūros ministerijos informaciją)

 

 

 

 

 

 

Komentavimas negalimas.