Linki šimto. Todia palinkėsiu daug daugiau!

„Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę…“, – tep sau ėmiau ir šandė prisiminiau Anykščų šilelį. Alė tep cikrai nei iš šo, nei iš to neužėj pacituoc pirmų poemos žodžų. Varcydama vienų iš storasnių lancynoj gulincų knygų, katroj labai paprastais žodžais aprašoma XIX amžaus Lietuvos istorija, pataikiau an įdomaus skyruko apė Lietuvos gamtų. O graži buvo toj mūs Tėvynė pagal Antanų Baranauskų. Buvo. Kol nesumisnyta kirsc miškus, kad būtų padzidzyci dzyrbamos žamės plotai. Sumažėjo šlamancų tankių girų gausybė, acirado dzidzėjancys gražūs medziniai kaimai su medzinėm tvorom, medziniais kluonais, vaismedzais apsodzytais kiemais… Uch, gražus man tokias cikras sanas kaimas. Nežinau, kodia, alė tokio ūkelio aplinka baisiai nuramina. Nu baisiai maloni, jauki. Paprastai traukia savo dvasiu.

Šimtmečio-AČIŪ-atvirukas

Kad būtų įdomiau, no knygos perėjau prie feisbuko. Kap sakanc, nieko, žmogau, nepadarysi, kad turi įprocų. Jiej priverca akį nukraipc in tį, kur gal neraikėtų. Naudingiau būtų perskaicyc nor vienu knygos puslapiu daugiau, alė… gi knieta tam interneti pasėdėc! O kap delnus niežči, tai raikia pasikasyc. Nu ir acidarau tų feisbukų. O tį – prašau! Draugė pasidalino 100 lietuviškų muzikinių kūrinių rinkiniu. Taigi čėsais ir tam feisbuki būna cikrai neblogų dalykų. Nieko nelaukdama paslaidzu muzikutį. Žinokit, įdomu klausyc (ne)girdėtos ir baisiai baisiai sanos muzikos. Mažum ne tokios jau ir sanos, ba yra ne cik Čurlionio kūrinių, alė ir, pavyždžui, XX a. 3 arba 4 šimtmeco dainų. „Onyte, einam su manim pašokti…“ Ech, net norėtųsi imc ir patrypc sanoj kaimo pirkutėj. O jaigu jumiem būtų įdomu pasiklausyc Lietuvos gimtadieninės muzikos, tai pasiieškokit an Spotify muzikos klausymo platformos (Lithuania 100, a playlist by Republic of Lithuania) arba tan pacan feisbuki.

Ir ne be raikalo vėl rašau mūsišku šnektu. Šita šnekta – tai Lietuvos dalis, katrį gražai skambėjo prieš ne šimtų, o žymiai daugiau metų. Tegu bus, kad jinai šandė yra kitokia, pasikeitus. Alė kalba, tai yra, sakykim, gyvas organizmas. Šnektoj išvien vyksta procesas, katro niekas negali sustabdzyc. Keicasi gyvenimai, keicasi kartos, keicasi čėsai. Keicasi ir kalba. Raikia dzaugcis, kad gyva ne cik kalba, alė ir tarmės, patarmės, šnektos. Išlaikymas ir šnekėjimas savo šnektu, tai yra dzidelė dovana Lietuvai. Taigi, su gimtadieniu, lietuviai!

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

vienas komentaras Linki šimto. Todia palinkėsiu daug daugiau!;

  1. Jovita sako:

    Kas teisybė – tai ne melas! Su gimtadzieniu! VISIEM!