Lietuvos pilietyb?s ?statymas

PLB pirminink? Regina Narušien?

2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimas pri?m? Prezident?s grąžintą ?statymą su visomis jos teikiamomis pataisomis ir papildymais. ?statymą sudaro 46 straipsniai, 29 puslapiai. Penktajame straipsnyje ?vardinta, kas yra Lietuvos piliečiai. Tarp j? ?vardijami ir asmenys, kurie šio ?statymo ?sigaliojimo dieną yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Septintasis straipsnis ?vardija atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali b?ti kartu ir kitos valstyb?s pilietis. Tai LR pilietis, kuris atitinka bent vieną iš ši? sąlyg?:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstyb?s pilietybę ?gijo gimdamas ir jam n?ra sukakę 21 metai;

2. Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir ?gijęs kitos valstyb?s pilietybę;

3. Yra asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir ?gijęs kitos valstyb?s pilietybę;

4. Yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5. Sudarydamas santuoką su kitos valstyb?s piliečiu d?l to savaime (ipso facto) ?gijo tos valstyb?s pilietybę;

6. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra ?vaikintas Lietuvos Respublikos pilieči? (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 met?, ir d?l to ?gijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio ?statymo 17 straipsnio 1 dal?;

7. Yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu j?, Lietuvos Respublikos piliet?, iki kol jam sukako 18 met?, ?vaikino kitos valstyb?s piliečiai (pilietis) ir d?l to jis ?gijo kitos valstyb?s pilietybę;

8. Lietuvos Respublikos pilietybę ?gijo išimties tvarka, b?damas kitos valstyb?s pilietis;

9. Lietuvos Respublikos pilietybę ?gijo tur?damas pab?g?lio statusą Lietuvos Respublikoje.

Penktasis straipsnis apima visus, kurie turi Lietuvos pilietybę ir svetimos valstyb?s pilietybę pagal tuo laiku galiojančius pilietyb?s ?statymus. Septintasis straipsnis apima pirmosios ir antrosios bangos emigrantus, nes pagrindinis reikalavimas yra, jog asmuo b?t? išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ? straipsn? ne?traukti dabartiniai emigrantai (išvykę iš šalies po nepriklausomyb?s atk?rimo), nebent jie ?gijo svetimos valstyb?s pilietybę tarp 2003 m. sausio 1 d. ir Konstitucinio Teismo sprendimo 2006 m. lapkričio 13 d. ?sigaliojimo, nes Konstitucinio Teismo sprendimas atbuline data negalioja.

Svarbu suvokti, kokia šiuo klausimu yra politin? valia. Tam reikia išanalizuoti Seimo nari? balsavimą, pastabas spaudoje ir žmoni? Lietuvoje nuomones. Pirmiausia pasiži?r?kime ? Seimo nari? ir j? frakcij? balsavimą. Kaip žinote, buvo 3 atskiri balsavimai d?l dabartinio pilietyb?s ?statymo. Pirmasis ?vyko 2010 m. lapkričio 4 d. Jo metu ? septintąj? straipsn? buvo ?traukti tie Lietuvos piliečiai, kurie emigravo po nepriklausomyb?s atk?rimo ir pri?m? NATO arba Europos Sąjungos krašt? pilietybę. Prezident? šio Seimo priimto ?statymo nepri?m? ir j? gražino Seimui persvarstyti su savo pataisomis. Antrasis balsavimas ?vyko gruodžio 2 d. XIP-353GR siekta patvirtinti tą pat? ?statymą, kuris buvo priimtas lapkričio 4 d. be Prezident?s patais?. Trečiasis balsavimas ?vyko tą pačią dieną priimant Prezident?s pasi?lytas pataisas. Pirmiausia reikia paži?r?ti, kaip Seimo nariai balsavo per visus tris balsavimus.

Balsuojant d?l to paties ?statymo, kuris jau buvo Seime priimtas, laikoma, kad jis priimtas, kai už ?statymą balsuoja daugiau kaip pus? vis? Seimo nari? (72 straipsnis Konstitucijoje). ?statymas su Prezident?s pataisomis yra priimtas, kai už j? balsuoja dauguma pos?dyje dalyvaujanči? Seimo nari?. (Seimo statutas Nr. 167). Susilaikiusieji, pagal Seimo statutą, yra traktuojami kaip nebalsavusieji už ?statymą. Tuo tarpu pagal ?Roberts Rules or Order?, su kuriuo mes Vakaruose esame susipažinę, dauguma sprendžiama pagal balsuojanči?j? skaiči?, pvz., jei susirinkime yra 20 dalyvaujanči? žmoni? ir tik 15 balsuoja, dauguma yra 8, kadangi dauguma yra sprendžiama pagal vis? balsuojanči? už ir prieš skaiči?.

Seime yra sukurta Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvi? Bendruomen?s komisija. Joje dalyvauja 8 Seimo nariai ? po vieną iš kiekvienos Seimo frakcijos. Penki tos komisijos nariai r?m? Seimo priimtą ?statymą ir balsavo j? patvirtinti ? Paulius Saudargas (TS-LKD), Rima Baškien? (Mišri grup?), Dalia Teišerskyt? (Liberal? sąj?dis), Zita Užlyt? (Krikščioni? p.) ir Ona Valiukeviči?t? (Tvarka ir teisingumas). Vytautas Bogušis (Tautos prisik?limo p. ) balsavo prieš, Saulius Bucevičius (Darbo partija) susilaik?, o Juozas Olekas (Socialdemokrat? p.) nedalyvavo patvirtinant ?statymo balsavimą. Šios Seimo kadencijos metu komisija buvo susirinkusi du kartus: 2010 m. balandžio ir spalio m?nesiais. Pilietyb?s rezoliucijos nei pirmojoje, nei antrojoje komisijos sesijoje nebuvo priimtos, komisija patikrino pilietyb?s ?statymo b?klę ir spalio menes? ragino Seimo Etikos ir proced?r? komisiją išnagrin?ti ir pateikti išvadas d?l galimo pilietyb?s ?statymo proced?ros pri?mimo pažeidimo iki 2010 m. lapkričio 4 d. Platesni? diskusij? nebuvo, taip pat nebuvo ir oficialaus kreipimosi ? š? Seimą.

Pasaulio Lietuvi? Bendruomen? aktyviai skatino Seimo narius, frakcij? valdybas bei Vyriausybę priimti ?statymą ?traukiant naujus emigrantus. PLB valdyba raš? laiškus visiems Seimo nariams, prašydama j? paramos, paraš? laišką Prezidentei, prašydama pasirašyti Seimo ?statymą, bei susitiko su frakcij? vadais. PLB valdyba ragino naujus emigrantus išreikšti savo nuomonę Seimo nariams, raš? straipsnius Lietuvos spaudai, dalyvavo televizijos ir radijo programose bei praš? paramos iš visuomenini? Lietuvos organizacij?. PLB valdybos pirminink? Lietuvoje pasiliko nuo birželio m?nesio iki po lapkričio 4 d. balsavimo, po kurio išvyko tik?damasi, kad Prezident? si?lomą ?statymą pasirašys. Nemažai prie PLB pastang? prisid?jo PLB atstov? Lietuvoje Vida Bandis. Ji dalyvavo kai kuriuose pokalbiuose su Seimo nariais ir frakcijomis, atid?jo savo atostogas tam, kad gal?t? pad?ti rengiant gruodžio 2 d. balsavimą.

PLB pozicija nuo pat pradži? buvo ir yra ši: Lietuvos Konstitucija suteikia prigimtinę, t. y. ?gyjamą gimstant, teisę ? Lietuvos pilietybę lietuvi? kilm?s asmenims ir j? palikuonims ir ji negali b?ti atimta.

Išvados. Tie Seimo nariai, kurie r?m? pilietyb?s išlaikymo ?statymą, kai reik?jo j? patvirtinti, yra išvardyti ir pažym?ti juodai. Esame jiems širdingai d?kingi. Balsavimas analizuotas pagal frakcijas. Šio ?statymo ner?m? socialdemokratai, Darbo partijos frakcija ir Tautos prisik?limo frakcija, nors nedidelis ši? frakcij? nari? skaičius pirmą kartą Seime pristačius ?statymą balsavo už, bet antrą kartą balsuojant už tą pat? variantą min?t? frakcij? nariai nedalyvavo, susilaik? ar balsavo prieš. Gausiausiai ?statymą r?m? Liberal? sąj?džio frakcija ir Krikščioni? partijos frakcija. Iš 18 Tvarkos ir teisingumo frakcijos nari? už šio ?statymo patvirtinimą balsavo tik 8. Iš 8 Mišrios Seimo grup?s nari? už pilietyb?s ?statymo patvirtinimą balsavo 4. Iš 45 T?vyn?s sąjungos-Lietuvos krikščioni? demokrat? frakcijos (TS-LKD) nari? pirmą kartą už ?statymo patvirtinimą balsavo 36 nariai, tačiau antrą kartą ? tik 23.

Vienas iš prieš ?statymą nusiteikusi? nari?, kuris padar? ?taką ir TS-LKD nari? sprendimui, buvo prof. Vytautas Landsbergis (TS-LKD). ?Lietuvos žiniose? jis teig?, jog šiame ??statyme esama senos konceptualios sumaišties?. ?Pilietyb?s galima tik atsisakyti, ir dalis nauj?j? išeivi?, siekianči? kitos šalies pilietyb?s, jos gavimo faktu atsisako Lietuvos pilietyb?s?. Užsienio reikal? ministras A. Ažubalis (TS-LKD), kuris priži?ri užsienio lietuvi? reikalus ir kurio ministerijoje yra kuriama ?Globalios Lietuvos? strategija, Seime 2010 m. birželio 1 d. pareišk?, jog tie, ?kurie savo noru pagal nustatytą tvarką išvyko iš okupuotos Lietuvos ir tapo kitos valstyb?s piliečiais, taip pat aiškiai išreišk? savo valią, tod?l jiems teis? tur?ti dvigubą pilietybę neturi b?ti suteikta, tačiau jiems turi b?ti suteikiama galimyb? pakeisti savo valią, tai yra atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę?. Jis taip pat padar? ?taką savo partijos ir kit? Seimo nari? sprendimams.

Socialdemokratai kaip savo sprendimo priežast? pateik? šias pastabas: ?Valstyb?s svarbiausias problemas spręs iš Lietuvos išvykę ir emigracijoje gyvenantys tautiečiai? (J. Karosas, ?Delfi?, 2010 m. spalio 15 d.), šiame ?statyme ??žvelgiąs ir rasinio diskriminavimo požymi?? (V. P. Andriukaitis).

Prezident? D. Grybauskait? prieš jos išrinkimą 2009 m. geguž?s 5 d. paskelb?, jog ?esame per maža tauta, kad gal?tume leisti sau prabangą ignoruoti po pasaul? išsibarsčiusius lietuvius. Mes turime saugoti savo žmones, tod?l dviguba pilietyb? tur?t? b?ti tas ?rankis, kuris pad?t? tautiečiams, kad ir kur jie begyvent?, išsaugoti ryš? su T?vyne?. Susitikime su Pasaulio Lietuvi? Bendruomen?s atstovais 2010 m. liepos 8 d. ji užtikrino mus, kad ?ji atvira dvigubai pilietybei tiems, kurie yra išvažiavę iš Lietuvos, kurie turi lietuviškas šaknis, bet, be abejo, kol kas reikia laukti ?statymo leid?j? nuomon?s? ir prid?r?, jog ?visi lietuviai yra lietuviai?. Prezident?s motyvus vetuojant Seimo ?statymą aiškino S. Cirtautien?: ?Negali b?ti taip, kad daugiau kaip pusei Lietuvos pilieči? atsivert? dvigubos pilietyb?s galimyb?s?. Sunku tik?ti Prezidentę žinant, kad pus? lietuvi? tautos gyvena užsienyje. Iš kur tokia statistika?

Saulius Stoma ?Lietuvos žiniose? 2010 m. lapkričio 23 d. taip raš?: ?Susid?rusi su Egidijaus K?rio mokytini? spaudimu, Prezident? vetavo dvigubą pilietybę išplečiant? Pilietyb?s ?statymą.? ?Grupe intelektual?? pasivadinusieji 2010 m. lapkričio 2 d. paskelb? savo nuomonę. Jie teig?, jog ?visi šie asmenys (t. y. išvykusieji ? R.N.) šios teis?s atsisak? patys, sąmoningai ir savo noru pasirinkdami kitos valstyb?s pilietybę?. Taigi emigravusieji tampa ?išsižad?jusiais asmenimis?. Perskaičius ?Grup?s intelektual?? pareiškimą aišku, kad ši grup? n?ra susipažinusi su tuo, kas vyksta laisvame pasaulyje, net Europos Sąjungoje. Užsienio lietuviai yra kaltinami tuo, jog pageidauja ?naudotis tik valstyb?s piliečio teis?mis? ? ?balsavimo teis?mis? ir tuo yra ?pavojingi Lietuvai?, nes ?statymas masiškai ?teisina dvigubą pilietybę.

2010 m. spalio m?nes? ?Lietuvos ryte? net pasirod? laiškai, puolantys Pasaulio Lietuvi? Bendruomenę ir jos pirmininkę. Matyt, reik?jo daugiau agitacijos. Tačiau buvo nemažai remianči?, gerai pilietiškai nusiteikusi?, veikianči? Lietuvos žmoni?. Pasaulio Lietuvi? Bendruomen?s poziciją par?m? ši? organizacij? vadai: Lietuvos laisv?s kovotoj? sąjunga, Krašto apsaugos bičiuli? klubas, Lietuvos kariuomen?s rezervo kari? asociacija, Atlanto sutarties Lietuvos bendrija, Lietuvos didžiosios kunigaikštien?s Birut?s karinink? šeim? moter? Vilniaus skyrius, Lietuvos laisv?s kovos sąj?dis, Atsargos karinink? sąjunga, Lietuvos Nepriklausomyb?s gynimo Sausio 13-osios brolija, Lietuvos šauli? sąjunga, Lietuvos kariuomen?s kari?, nukent?jusi? nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artim?j? sąjunga, Lietuvos kariuomen?s savanori? draugija, Lietuvos atsargos karinink? sąjunga, Nepriklausomyb?s gyn?j? sąjunga, Vilniaus vietin?s rinktin?s apygarda, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieri? draugija, Lietuvai pagražinti draugija, asociacija ?Gimtin?s takais?, Lietuvos žmogaus teisi? gynimo asociacija, asociacijos ?Vilnius ir tauta?, ?Gerv?či? klubas? , Lietuvos moter? lyga, T?vyn?s sąjunga ir kiti.

Užsienio lietuviai pageidauja dalyvauti Lietuvos politiniame, kult?riniame, ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime, nes iš to laim?s vis? m?s? Lietuva. Mes Lietuvai nieko nekainuojame. Už sveikatos apsaugą Lietuvoje mes užsimokame patys. Lietuvos pensija tiems, kurie nedirbo Lietuvoje, nemokama. Tie, kurie gyvename NATO kraštuose, r?pinam?s Lietuvos saugumu. Daugelis nauj? emigrant? išlaiko savo gimines Lietuvoje, jiems siunčia nemažas sumas pinig?. Turime ?vairios patirties ir išsilavinimą, kuriais Lietuva gal?t? pasinaudoti. Mes kuriame Lietuvos ?vaizd? užsienyje ir darome ?taką savo gyvenam?j? krašt? valdžiai remdami Lietuvą.

Estai ir latviai likusiems šiose šalyse okupantams ir kolonistams pilietyb?s nedav? ir taip išveng? negarb?s, tačiau Lietuvai to nepavyko išvengti. Visiems rusakalbiams okupacijos liktiniams buvo kilniadvasiškai suteiktas Lietuvos piliečio vardas (dr. R?ta Gajauskait? 2010 m. gruodžio 12 d.). Dabar politikai nesugeba išvengti pasekmi?, d?l kuri? kenčia etniniai lietuviai.

LR pilietyb?s užsienio lietuviams priešininkai vis teisinasi, jog toks ?statymas, kuris buvo teikiamas Seimo, prieštarauja LR Konstitucijai. LR Konstitucijos 12 straipsnyje ?tvirtintas dvigubos pilietyb?s draudimas n?ra absoliutus. Reikia tik išvardyti ?atskirus atvejus? . ?Atskiri atvejai? nereiškia ?ypač ret? atvej??. Pirmą kartą toks apibr?žimas Konstitucinio Teismo buvo pavartotas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime d?l J. Borisovo pilietyb?s ir po to Konstitucinio Teismo cituotas 2006 m. nutarime d?l pilietyb?s. 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinis Teismas nutar? (prieš 2006 m. lapkričio 13 d. pilietyb?s ?statymo negaliojimą) ir paaiškino teismo precedento prasmę, kad ?tokios pat (analogiškos) bylos turi b?ti sprendžiamos taip pat?. Aišku, jog Borisovo byla n?ra ?analogiška? palyginus su 2006 m. nutarimo problema. Teismo precedento sampratą KT dar labiau išpl?tojo 2007 m. spalio 24 d. nutarime: ?Precedentas taikomas tik tose bylose, kuri? faktin?s aplinkyb?s yra tos pačios arba labai panašios ? tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi b?ti taikoma ta pati teis?, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas?. Laikantis apibr?žtos precedento sampratos Lietuvoje ir užsienyje, šios dvi bylos n?ra analogiškos ir tod?l j? negalima interpretuoti tapačiai.

Skaitant Lietuvos spaudą galima rasti ?vairi? priežasči?, kod?l priešinamasi ?statymui. Valdas Vasiliauskas ?Lietuvos žiniose? 2010 m. lapkričio 30 d. rašo, kad ?tai politin? pozicija, padabinta ?konstitucin?mis vertyb?mis?, tačiau suformuota sovietin?s represin?s teis?s tradicijos, kai Soviet? Sąjungos pilietyb? b?davo atimama visiems be išskirties emigrantams ir ?t?vyn?s išdavikams?.

Didel? pasipriešinimą prieš dvigubos pilietyb?s išlaikymą parod? Mykolo Romerio universiteto teis?s fakultetas. Tačiau, pasak Vasiliausko, pats Mykolas Romeris, Lietuvos konstitucin?s teis?s mokslo k?r?jas ir Lietuvos patriotas, kadaise raš?, jog ?tauta visuomet ir b?tinai apima visus esamus žmones (piliečius). Niekas negali b?ti iš jos atskirtas, nes tuo b?t? užgautas ?gytas žmogaus suverenitetas, kuris gl?di tautos suvereniteto pamate?.

Tie, kurie balsavo prieš paskutin? pilietyb?s ?statymą, ir net Prezident?, žinojo, jog Seimas buvo paruošęs projektą kreiptis ? Konstitucin? Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos pilietyb?s ?statymo 7 straipsnio 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Š? projektą buvo numatyta priimti iškart Prezidentei pasirašius Pilietyb?s ?statymą. Taip nor?ta suteikti galimybę iš naujo patikrinti Konstitucinio Teismo sprendimą, tik š? kartą pateikiant tikslius duomenis bei visus teisinius ir konstitucinius argumentus. Tiesa yra ta, kad teisini? bei konstitucini? motyv? čia n?ra. Interpretuojant Konstituciją reikia atsižvelgti ? visą dokumentą, o ne ? keletą žodži? viename straipsnyje.

Kai kurie Lietuvos politikai teigia, kad Konstitucijos 12 straipsn? reikia keisti referendumo b?du. Tačiau pirmiausia reik?jo leisti pačiam Konstituciniam Teismui patikrinti duomenis ir savo sprendimą. Referendumas d?l neribotos dvigubos pilietyb?s ?teisinimo neatitinka dabartin?s Lietuvos valstyb?s interes?. Referendumas n?ra nei reikalingas, nei naudingas.

Pasaulio Lietuvi? Bendruomen? visą laiką citavo Konstitucijos 12, 18 ir 32 straipsnius, ?teisinančius ?prigimtinę teisę? ? pilietybę. Iš ?ekspert?? išgirdome, kad tokios teis?s n?ra. Tačiau tokio sprendimo Konstitucinis Teismas n?ra padaręs. Konstitucinis Teismas, spręsdamas But? privatizavimo ?statymo konstitucingumą (1996 m. lapkričio 20 d.), pareišk?, kad teis?s doktrinoje n?ra suformuluotos prigimtini? žmogaus teisi? ir laisvi? vieningos sąvokos. Naujausi? laik? humanistin?s teorijos paprastai remiasi tuo, kad žmogus nuo pat gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas teises bei laisves. Tokios pozicijos laik?si ir Mykolas Romeris, teigęs, jog niekas negali b?ti atskirtas iš tautos, nes taip užgaunamas žmogaus gimstant ?gytas suverenitetas. Žmogaus prigimtis yra pirminis prigimtini? žmogaus teisi? ir laisvi? šaltinis.

Konstitucijos 18 ar 32 straipsnius galima patobulinti ir ?vardyti pilietybę, ?gytą gimstant, kaip prigimtinę teisę be referendumo. Tam tik reikia politin?s Seimo valios. Bet ar tokia valia egzistuoja Seime šiandien?

Regina Narušien?, JD
„Pasaulio lietuvis“, 2011/02

Komentavimas negalimas.