Lietuvos ir Lenkijos verslo forumas Seinuose

ausra

LR konsulatas Seinuose š. m. liepos 3 d. Seinuose surengė verslo forumą „2014–2020 metai – naujas šansas ekonomikos vystymui Lietuvos ir Lenkijos pasienyje“. Renginys skirtas Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje pažymėti.

Sveikindama forumo dalyvius LR konsulato vadovė Vida Bagdonavičienė pažymėjo, kad „mūsų šiandienos susitikimas ir jo rezultatai gali aiškiai ir nedviprasmiškai liudyti, jog civilizuoti kaimynai gerbdami kiekvieno tautinį ir kalbinį tapatumą gali puikiai sutarti ir kartu veikti globalaus pasaulio kontekste“. Pasak jos, tai geriausias atsakas tiems, kas bando kelti įtampą tautiniu pagrindu, naikina lentutes su dvikalbiais vietovių pavadinimais Punsko savivaldybėje.

forumas-pm

Renginyje dalyvavę Lietuvos ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas ir Lenkijos ūkio ministerijos viceministras Andžejus Dycha (Andrzej Dycha) kalbėjo, kad abiejų šalių prioritetai ir tikslai reformuoti ES ekonomiką sutampa. Lenkijos ūkio viceministras pabrėžė, kad susitikimo vieta (Seinai) ir pasirinktas laikas turi labai svarbią simbolinę reikšmę, kadangi čia gyvena lietuvių tautinė mažuma, o Lietuva pradeda pirmininkauti ES Tarybai. Jis pažymėjo, kad pats kilęs iš Lenkijos pasienio su Vokietija regiono, tad supranta, ką reiškia sėkmingas regioninis bendradarbiavimas.

Lenkijos, Lietuvos ir Italijos ekonomikos bei verslo plėtros ekspertai renginio dalyviams pristatė Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono ekonominės plėtros naujausias tendencijas bei galimybes 2014–2020 m. pasinaudoti ES teikiama parama, pateikė pavyzdžių, kaip efektyviai plečiamas pasienio bendradarbiavimas Lenkijos pietuose bei kituose Europos pasienio regionuose.

„Žiburio“ mokyklos sporto salėje vyko darbo grupių posėdžiai, kurių metu bandyta identifikuoti tas problemas, kurias išsprendus pagerėtų Lietuvos ir Lenkijos pasienyje gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, daugėtų darbo vietų, mažėtų jaunų žmonių emigracija. Kalbėta apie turizmo verslą, prekybos plėtrą, verslo infrastruktūros gerinimą bei savivaldybių abipus sienos bendradarbiavimą. Pastarojoje darbo grupėje vyko diskusija, kaip paskatinti Lietuvos ir Lenkijos pasienio savivaldybių bendrų regioninio pobūdžio plėtros strategijų kūrimą.

Diskutuojant minėtos grupės moderatorius, Lietuvos regioninio tyrimo instituto prezidentas dr. Rimantas Dapkus, pabrėžė, kad ligi šiol abiejų šalių pasienio savivaldybės nevykdo jokių bendrų regioninio pobūdžio projektų. Pasak jo, stinga platesnio regioninio mąstymo, todėl visi vykdomi bendri projektai neteikia apčiuopiamos naudos čia gyvenančioms bendruomenėms, nes jie nėra regioninio pobūdžio. Kiekviena savivaldybė siekia kuo daugiau lėšų gauti saviems poreikiams, o tai ilgesnėje perspektyvoje blokuoja viso regiono plėtotę, investicijų pritraukimą, darbo vietų kūrimą. Diskusijų dalyviai sutiko su tuo, kad visų pirma reikia keisti mąstymo būdą ir savivaldybėms pradėti rengti regiono plėtros strategiją. Tada jis bus matomas ir girdimas, įdomus galimiems investuotojams. R. Dapkaus manymu, šis regionas įdomus ir patrauklus tuo, kad jis jungia Baltijos šalis su likusia Europos dalimi, tačiau tą geopolitinę padėtį išnaudoti gali ne kiekviena savivaldybė atskirai, o visos kartu, jeigu sugebės sujungti jėgas, sutars, ką reikia nuveikti.

Panaši padėtis prekybos ir turizmo srityse. Prekybos klausimus aptariantys ekspertai taip pat sutarė, kad šio regiono verslas, sujungęs jėgas, galėtų siekti Baltarusijos ir Karaliaučiaus srities rinkų, tačiau tam reikia bendro sutarimo, noro šia linkme dirbti kartu.

Nepriklausomas verslo ir turizmo projektų ekspertas Džiugas Vaičiūnas aiškino, kad šioje srityje mūsų krašte labai daug neatliktų darbų. Pasak jo, reikia keisti požiūrį, jog turizmu besiverčianti institucija gali savarankiškai egzistuoti ir sėkmingai plėsti savo verslą. „Aš žinau, kad netoliese yra Vygrių nacionalinis parkas, bet atvažiavęs ką aš ten veiksiu visą savaitę?“ – retoriškai klausė. Pasiūla, jo manymu, atrodytų kitaip, jeigu Vygrių nacionalinis parkas kviestų esant progai apsilankyti Punske, pernakvoti „Lietuvių namuose“ ir aplankyti Lazdijus. Tačiau tam reikia platesnio požiūrio į visą regioną, jo kultūrą, kalbinę aplinką. Kai tai pasikeis, ateis papildomi pajamų šaltiniai, atsiras daugiau užimtumo, mažės nesutarimų.

Kiek šis forumas atneš naudos, dar anksti prognozuoti. Matyt, sudėtingiausia bus išsivaduoti iš politinių intrigų ar istorinių stereotipų. Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionas unikalus ne tik gamtos atžvilgiu. Čia gyvena lietuvių tautinė mažuma, išlikęs lietuvių kultūros paveldas, brėžiami europinės reikšmės komunikacijos koridoriai, todėl ir susikerta daug valstybinės reikšmės interesų.

Likus porai dienų iki forumo Lenkijos vicepremjeras ir ūkio ministras J. Piechocinskis (J. Piechociński) pranešė, kad jame nedalyvaus. Dėl to savo darbotvarkę turėjo pakeisti ir Lietuvos ūkio ministras E. Gustas. Kas tokį Lenkijos ministro sprendimą lėmė, neaišku. Darbinėse diskusijose apie Seinų apskrities savivaldybių ekonominę plėtrą panoro dalyvauti tik Seinų apskrities vadovas A. Šturgulevskis (A. Szturgulewski).

Verslo forumas surengtas Seinuose todėl, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionui būdingos panašios socialinės-ekonominės problemos. Darbo vietų trūkumas lemia, kad jaunimas emigruoja, trūksta naujų idėjų ir iniciatyvų. Tai skaudžiai atsiliepia taip pat čia gyvenančiai lietuvių tautinei mažumai, kadangi siaurėja lietuvių kalbos vartojimo teritorija, uždaromos lietuviškos mokyklos, nyksta lietuvių kultūra.

Petras MAKSIMAVIČIUS, „Aušra“, 2013/12-13

 

Komentavimas negalimas.