Lietuviai tapo posūniais savoje valstybėje

Gaila lietuvių abiturientų: jie tapo podukromis ir posūniais savoje valstybėje. Taip apie palengvintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą atsiliepia DELFI kalbinti pedagogai. Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis problemos nemato: esą jei teismas nuspręs, tvarka bus atšaukta.

„Lyginant su kitakalbiais, yra žiauri nelygybė. Vaikai priblokšti, kad jų valstybė į juos nusispjauna. Jau neaišku, kas tikresni Lietuvos valstybės piliečiai“, – sako Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Regina Dilienė.

Pasak R. Dilienės, abiturientams sąlygos absoliučiai nelygios. Pavyzdžiui, kitakalbiai per egzaminą galės naudotis įvairiais žodynais – juos turės kiekvienas vaikas. Žodynams įsigyti tautinių mažumų mokyklos gavo lėšų. „Mūsų mokyklos vadovėlių neįperka, vienas „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ bus 14-ai mokinių. Jame net ne visi terminai yra“, – teigia mokytoja.

R. Dilienei juoką kelia septyni pasiūlyti autoriai. Pasak mokytojos, dėl to egzamine temos bus labai abstrakčios – konkrečių septyniems autoriams tinkančių temų neįmanoma sugalvoti. „Apskritai autoriaus kaina su visu kontekstu iš 50 taškų viso labo tik 3 taškai. Va čia apskritai didžiausias absurdas, koks tik gali būti. Paskelbus vertinimo normas, mus ištiko šokas“, – aiškina pedagogė.

Ji atkreipia dėmesį, kad 35 proc. egzamino vertinimo sudaro raštingumas, tačiau 11-12 klasėje tam gimtakalbiams neskirta nė viena pamoka. Kitakalbiai tam turi vieną savaitinę pamoką. „Taigi mes to nemokome, o 35 proc. vertinimo bus už šiuos dalykus. Suprask, tai reikėjo išmokti iki 10 klasės. Dėl to turime savotiškai vogti pamokas“, – kalbėjo R. Dilienė.

Daugiau delfi.lt

 

Komentavimas negalimas.