Lietuva pasaulyje garsėja lazeriais

Lazerinės technologijos – viena iš aukštųjų technologijų sričių, kurioje Lietuvos mokslininkai ir bendrovės pirmauja pasaulyje. Šios sėkmės pradžia – Vilniaus universitete ir Fizikos institute XX a. septintajame dešimtmetyje vykdyti moksliniai tyrimai. Jų rezultatai paskatino pirmų privačių verslo įmonių, kurias steigė mokslininkai ir inžinieriai, norėję savo žinias bei patirtį pritaikyti praktikoje, kūrimąsi. Dabar tokių įmonių yra daugiau negu 15 (pasaulyje ypač pagarsėjusios „Ekspla”, „Šviesos konversija“, „Eksma”, „Altechna“, „Optida“).

Daugiausiai gaminama įrengimų ir prietaisų, skirtų moksliniams tyrimams. Kai kurie lietuvių kuriami lazerių tipai sudaro 50 proc. (pikosekundiniai lazeriai) ar net 80 proc. (femtosekundiniai parametriniai šviesos stiprintuvai) pasaulinės rinkos. Dauguma Lietuvos lazerių pramonės produkcijos (daugiau negu 80 proc.) eksportuojama į Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, vis daugiau lazerių parduodama Azijai bei Okeanijai. Tarp klientų minėtini pasaulinio garso „Hitachi“ ir „Mitsubishi“ tyrimų centrai, IBM, NASA, JAV karinio laivyno ir karinių oro pajėgų centrai.

Lietuviški lazeriai vis plačiau naudojami ne tik moksliniams tyrimams, bet ir diegiami pramonėje, medicinoje.

Į lazerių gamybą verta investuoti. Naujų plėtros galimybių atveria šviesolaidiniai bei itin trumpų impulsų lazeriai. Lazerinis mikroapdirbimas vis plačiau taikomas gaminant saulės elementus. Poreikis naujosioms technologijoms, be jokių abejonių, tik didės, todėl būtina plėtoti ir mokslinius tyrimus.

Vilniuje, Saulėtekio slėnyje, kuriamas Jungtinis lazerinio medžiagų apdirbimo technologijų centras, kuris bus labai svarbus žingsnis skverbiantis į pramonės rinką.

O štai visai neseniai, gruodžio mėnesį, irgi Vilniuje, darbą pradėjo puslaidininkių lazerių laboratorija „Brolis Semiconductors“. Ją įkūrė broliai Augustinas, Kristijonas ir Dominykas Vizbarai. Tai dabar moderniausia tokia laboratorija Rytų Europoje (ir pastatyta vos per devynis mėnesius). Augustinas ir Dominykas Vizbarai, baigę Vilniaus universitetą, studijavo Švedijoje ir Vokietijoje. Studijuodami doktorantūroje jie sukūrė savo lazerį ir dabar bando jį pritaikyti pramoninei gamybai. Tai inžinerinis etapas. Jaunieji mokslininkai teigia turį tam tikrų unikalių technologinių pranašumų, kurie leidžia pagaminti geresnį prietaisą su geresniais parametrais.

Tai geras pavyzdys, kaip derinti mokslo žinias su praktika ir kaip gyvenant Lietuvoje plėtoti pasaulinės reikšmės verslą. Tai patvirtina ir gruodį pasibaigęs kasmetinis „Verslauk!” konkursas, parodęs, kad užsienyje žinių įgijęs jaunimas grįžta į Lietuvą kurti čia modernaus verslo ir geba konkuruoti tarptautiniu lygmeniu.

(nb), punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.