Lenkijos prezidentas švęs Vasario 16-ąją

Bronisław Komorowski

Lenkijos prezidentas Bronisław Komorowski prezidentės Dalios Grybauskaitės pakviestas kartu švęsti Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Į Lietuvą jis vyksta gerai nusiteikęs. Jo optimizmas turbūt susijęs su prieš keletą dienų išsakytais Lietuvos premjero A. Butkevičiaus pažadais ir užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus pagarsėjusiu atsiprašymu. Duodamas interviu I Lenkijos radijo programai prezidentas, pabrėždamas LLRA vaidmenį koalicijoje, išreiškė viltį, kad tokia situacija „bus palanki valstybių ir visuomenių bendradarbiavimo plėtrai bei suteiks lenkų mažumai geresnes galimybes ginti savo interesus Lietuvos valstybės politikos rėmuose“. „Stebėsime, ar Lietuvos žodžiai taps darbais“, – kalbėjo jis. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lenkija Lietuvai savo poziciją turėtų reikšti „ramiai, be spaudimo“, „taip pat parodant, kaip su tam tikrais tautines mažumas liečiančiais klausimais susitvarkė Lenkija“.

Taigi ko reikėtų pasimokyti?

Lenkijos prezidentas savo viešnagę Lietuvoje pradeda nuo susitikimo su lenkų moksleiviais, jų tėvais ir lenkų bendruomene Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje. Susitikimo tema – neva blogėjantys lenkų švietimo reikalai Lietuvoje. Įdomu, ar prezidentas prieš metus viešėdamas Punsko Kovo 11-osios licėjuje ar iš savo švietimo ministrės taip ir nesužinojo, ar tik apsimeta nežinąs, kad tai, dėl ko protestuoja Lietuvos lenkai, jo šalyje seniai įgyvendinta – vienodas lenkų kalbos egzaminas visiems Lenkijos vidurinių mokyklų moksleiviams, nepaisant to, ar jie lenkų, ar kitos tautybės (kaip ir visi kiti brandos egzaminai bei egzaminai ir patikros, vykdomos gimnazijoje ir pradinėse mokyklose), lenkų kalba dėstoma Lenkijos istorija ir geografija ir kt. Ir vertinant darbus netaikomos jokios lengvatos.

O gal Lietuva turėtų pasimokyti, kaip greitai ir veiksmingai uždaryti tautinių mažumų mokyklas? Kaip tik priimtas nutarimas uždaryti tris lietuviškas mokyklas – Pristavonių, Navinykų ir Vidugirių. Skirti papildomų lėšų jų išlaikymui Lenkijos valdžia prašyta jau seniai. Bet reikiamos sumos taip ir negauta.

O gal Lietuva neturėtų taip skubėti ir su Tautinių mažumų įstatymu? Lenkijoje jis buvo rengiamas bei svarstomas labai ilgai ir priimtas tik 2005 m. (tuo tarpu Lietuvoje pirmas toks įstatymas priimtas dar Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m., o pataisos padarytos 1991 m. vos atkūrus nepriklausomybę).

O gal ir rašybos reikėtų pasimokyti? Lenkijoje tautinių mažumų įstatymas leidžia rašyti lietuviškas pavardes lietuviškais rašmenimis. Tik įdomu, kodėl, bent jau iš pagarbos ar diplomatiniais sumetimais, neparašoma Grybauskaitė, Butkevičius, Linkevičius, o tik – Grybauskaite, Butkeviczius, Linkeviczius?

Ko dar galima pasimokyti, spręskite patys.

(nb), punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.