Lenkijos lietuvių švietimas gimtąja kalba (2 d.)

(Tęsinys)

I dalis čia

Į portalo punskas.pl klausimus atsakinėja dr. Marytė Černelienė.

– Prieš kitą klausimą noriu priminti vieno mokytojo, kurį cituojate knygoje, pasakytus žodžius: „Kaip tiktai čia tikrąja to žodžio prasme, išryškėja mokytojo-lietuvio figūra, jo tikroji vertė. [...] Turime suprast viena, kad mūsų sąlygomis, o jos yra specifinės, mokytojo kaip lietuvio tikrąją vertę apsprendžia ne tik darbas, iš kurio rezultatų turime išsiskaičiuoti prieš žmones, iš kurių išėjome, ir prieš save, kaip prieš lietuvį. [...] Kokie mes būsime, kiek būsime virš to, už ką mums užmoka, įvertins mus istorija.“ (psl. 295) Taigi koks kiekvieno lietuvio mokytojo vaidmuo švietimo sistemoje? Ar sutikdamas dirbti lietuvių mokykloje jis įsipareigoja daugiau nei dirbdamas kitur?

Kiekvienam mokytojui keliami nauji ir vis didesni reikalavimai. Mokytojui būtina tobulėti, mokytis, atnaujinti ne tik dalyko, bet ir bendrąsias žinias. Mokytojo profesionalumas siejamas su jo asmenybės ypatumais, o ne vien dalyko išmanymu. Mokytojo asmenybė ir jo atsidavimas darbui – būtini profesionalumo elementai. Jeigu mokytojas yra tautiškai susipratęs, neabejingas tautiniams reikalams, tautos kultūrai ir dirba su savo tautos vaikais ar jaunimu svetimtaučių aplinkoje, tai neabejotinai daro daug darbų, už kuriuos niekas jam nemoka.

mc6

1985 m. Punsko licėjaus abiturientai su mokytojais

– Knygoje nemažai vietos skiriate Punsko licėjui. Ar iš tikrųjų jis mums toks svarbus, kaip esame linkę manyti? O gal ten „mokoma tik dainuoti, šokti ir deklamuoti“, – kaip teigia jo nuolatiniai kritikai? Ką parodė Jūsų atliktas anketinis tyrimas? Kuo ypatingas Punsko Kovo 11-osios licėjus, pernai atšventęs 60-mečio jubiliejų?

Tyrinėdama lietuvių švietimą Lenkijoje, panaudojau krašto lietuvių anketinę apklausą, kurią atlikau 2006 metais. Man rūpėjo žmonių nuomonė, kodėl po Antrojo pasaulinio karo Lenkijoje lietuviškos mokyklos susikūrė tik Punsko krašte, o Seinų – įsikūrė tik po kelių dešimtmečių. Domėjausi taip pat, kaip žmonės vertina mokyklų dėstomąja lietuvių kalba mokymo lygį, kokią reikšmę turėjo Punsko licėjus lietuvių visuomenei, jos sąmoningumo formavimuisi, bendrai civilizacijos ir kultūros pažangai krašte. Norėjau sužinoti, kas lemia mokyklos pasirinkimą, kas turi didžiausią įtaką žmogaus tautinio sąmoningumo, vertybinės sistemos susiformavimui, koks buvo komunistinės propagandos poveikis besimokantiems Lenkijos lietuvių mokyklose.

mc3

Punsko licėjaus direktorė Marytė Černelienė su LR Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu 1993 m.

Dauguma užpildžiusių anketą asmenų pabrėžė, kad jauno žmogaus sąmoningumo formavimuisi Punsko licėjus atliko labai svarbų vaidmenį, dažnai lemiamą, neįkainojamą, gal net didesnį nei tėvai, šeima ar kitos lietuviškos įstaigos. Žmonės rašė, kad licėjus išugdė daug tautiškai susipratusių žmonių, išmokė vertinti savo kilmę, didžiuotis savo tautybe, nebijoti išlikti savimi, nesigėdyti savo šaknų. Licėjus išauklėjo naują, tautiškai susipratusią inteligentijos kartą, visuomenės elitą, išaugino sąmoningus tautiečius ir atsakingus gyvenamosios šalies piliečius. Licėjus suaktyvino visuomeninę veiklą, išmokė dirbti savo kraštui, savo tautai. Dėl šios mokyklos žmonių, baigusių vidurinį ir aukštąjį mokslą, mūsų krašte rodiklis didesnis negu valstybės statistinis vidurkis. Šis kraštas pažangesnis kitų regionų atžvilgiu kultūros ir bendro žmonių išprusimo srityse. Jauni žmonės, baigę mokslus, grįžo į savo kraštą ir dirbo lietuvių visuomenės gerovei. Jaunimas iš lietuviškų kaimų tapo puikiais verslininkais, mokytojais, gydytojais, rašytojais, mokslininkais, pavyzdingais ūkininkais ir kitų profesijų atstovais. Kaip teigė respondentai, jeigu ne Punsko licėjus, tai šis miestelis nesiskirtų nuo Kolietnyko ar Šipliškių. Licėjus kultūrine veikla išsiskirdavo iš kitų Lenkijos vidurinių mokyklų. Tai lietuvių tradicijų puoselėjimo židinys.

– Visiškai nauja tema Jūsų knygoje – saugumo struktūrų ingerencija į mūsų krašto mokytojų ir mokyklų darbą, indoktrinacijos pavyzdžiai. Šis klausimas lig šiol nebuvo nagrinėjamas.

Valstybės saugumo struktūros ingerencija neaplenkė ir mokyklų. Stabdė jose lietuviškumą, varžė būrimąsi pagal tautinius reikalus. Lietuviams mokytojams teko patirti komunistinės Lenkijos saugumo persekiojimą. Aktyviausiems buvo užvestos operatyvinės bylos. Mokytojai ir mokyklos (ypač Punsko licėjus) buvo patekę ir į Sovietinės Lietuvos saugumo akiratį.

(Bus daugiau)

nb, punskas.pl

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


septyni − = 3

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>