Lalavimas Punsko ir Seinų krašte

Lalavimas Punsko ir Seinų krašte vyksta nuo senų laikų. Ši tradicija gyva ir dabar. Nedaug kas žino, kad lalavimas kitados reiškė merginų pakėlimą į marčias. Mat tuoj po Velykų prasidėdavo vedybų laikotarpis. XIX a. pabaigoje lalavimas daug kur virto paprastu kiaušiniavimu.

Pirmą Velykų dieną mūsų krašto jaunimas ir vaikai eina lalauti. Jie gieda šventas giesmes, linki namų šeimininkams, kad „Dievulis po Velykų duotų svotų“, kad „mergos tekėtų ir daug vaikų turėtų“.
Jei šeimininkų esama dosnių, lalautojai jiems linki gerų metų, derliaus ir sveikatos, jei nieko neduoda, palinki, kad „vištos į užpečkį sulįstų ir niekas iš ten jų neištrauktų“ arba kad „vanagas vištas išnešiotų“.

sb, punskas.pl

Komentavimas negalimas.