Kaune pristatytas medalis A. Ramanauskui-Vanagui atminti

2018 m. birželio 4 d. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko A. Ramanausko-Vanago metams skirtas vakaras, kurio metu pristatytas pirmasis kolekcijos „Iškiliausi Lietuvos žmonės“ išleistas paauksuotas medalis A. Ramanausko-Vanago šimtosioms gimimo metinėms atminti.

 „Žinoti savo šalies istoriją yra kiekvieno žmogaus pareiga, net jei esi išvykęs, nes tada tau savo nuomonės neprimes kiti, nepatikėsi iškraipytais ar melagingais teiginiais, – kalbėjo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Skokauskienė. – Dabar Lietuvoje taikos metas, tačiau kalbėti apie istorines patirtis būtina kaip tik šiuo metu, nes taika ir laisvė yra trapūs dalykai, kuriuos reikia saugoti ir branginti, o susirūpinti ne tada, kai jau grės praradimas. Lietuvoje yra ne vienas didvyris, kaip ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kurie dėl laisvos Lietuvos paaukojo viską: darbą, namus, gyvybę. Jie neprisitaikė ir nebendradarbiavo su okupantais, jų atminimas įkvepia ir dabartinę jaunąją kartą. Žinodami savo istoriją galime vertybiškai pasiruošti galimoms grėsmėms ateityje.“

Medalio averse vaizduojamas brigados generolo, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago portretas. Kairėje jį supa ąžuolo lapai ir Vytis. Aukščiau įrašytas A. Ramanausko-Vanago gimimo metinių šimtmetis „1918–2018“. Žemiau puslankiu iškaldintas užrašas „ADOLFAS RAMANAUSKAS · VANAGAS“. Reverse yra vaizduojami skirtingų epochų Vyčiai. Pagal medalio briauną puslankiu yra iškaldintas kolekcijos pavadinimas „Iškiliausi Lietuvos žmonės“. Medalis pagamintas iš vario, padengtas grynu 999/1000 prabos auksu. Medalio skersmuo – 38,6 mm, masė – 24 g, tiražas – 7 500 vnt.

medalis

***

Brigados generolas, karininkas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo vienas žymiausių Lietuvos kovų sąjūdžio vadų. Gimė 1918 m. JAV, Niu Briteno mieste. Po 3 metų kartu su šeima grįžo į Lietuvą. Baigęs Lazdijų gimnaziją įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą.

1945 m. pasitraukė į mišką ir pradėjo vadovauti Dzūkų grupės Merkinės batalionui. 1947 m. tapo Dainavos apygardos vadu. 1948 m. Adolfas Ramanauskas buvo išrinktas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, o 1951 m. jis perėmė susirgusio Jono Žemaičio-Vytauto pareigas. Nuo 1952 m. su šeima slapstėsi. KGB jo paieškai skyrė dideles pajėgas. 1956 m. jis (su žmona Birute) buvo išduotas, suimtas ir po metų nuteistas mirčiai. Partizanų vado amžinojo poilsio vieta iki šiolei nėra žinoma.

 Adolfo Ramanausko-Vanago kova su okupantu daug kartų buvo įvertinta. 1945 m. jis apdovanotas Narsumo juostele, 1946 m. – Uolumo juostele, 1949 m. 1 laipsnio Laisvės Kovos kryžiumi, 1950 m. – I ir II rūšies 1 laipsnio Laisvės Kovos kryžiais, 1997 m. pripažintas kariu savanoriu. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1998 m., jam suteiktas dimisijos brigados generolo laipsnis. 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 1999 m. – Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.

punskas.pl

 

 

 

Komentavimas negalimas.