Kas sudraus?

 

Gintautas Šapoka

Pastaruoju metu labai daug kalbama apie Lietuvos ir Lenkijos santyki? krizę. Lietuva ištisai kaltinama pažeidžianti Lietuvos lenk? teises. Ypač šie kaltinimai paaštr?jo, kai Lietuvos Seimas atmet? Lenkijos inspiruotą pavardži? rašymo ?statymą bei svarst? švietimo ?statymą, numatant? 2-3 dalykus Lietuvos tautini? mažum? mokyklose d?styti lietuvi? kalba.

D?l pavardži? ?statymo jau daug rašyta ir diskutuota. Negalima net pamąstyti, kad svetimos valstyb?s norai b?t? ?k?nyti. Pats Lenkijos užsienio reikal? ministras Radoslavas Sikorskis pareišk? (cituoju): ?M?s? pastang? d?ka Lietuvos vyriausyb? pateik? projektą d?l pavardži? rašymo…? Gaila, kad Lietuvos vyriausyb? ? tai ži?ri neleistinai abejingai. Lenkiškose mokyklose, kai kuriuose miesteliuose dar išlikę užrašai svetimos valstyb?s kalba.

Kaip teigia lenk? organizacija ?Wspólnota Polska?, už Lenkijos rib? gyvena apie 10 mln. lenk?, iš j? Lietuvoje apie 200 t?kst. Už Lenkijos rib? yra 170 lenk? mokykl?, iš j? Lietuvoje 100. Kod?l Lenkijos veik?jai nereiškia pretenzij? kitoms šalims, o tik Lietuvai? Tikriausiai d?l to, kad Lenkijoje yra gyvos imperin?s tradicijos. ?domiausia tai, kad Lietuvą stojo ginti Lietuvos lenkas, atkuriamojo Seimo narys, nebalsavęs už Kovo 11-osios aktą, Ryšardas Maceikianecas. Jis savo laiške Lenkijos prezidentui pareišk?, jog Lenkijos pretenzijos nepagr?stos, melagingos, trukdančios gyventojams integruotis ? Lietuvos valstybę.

Visas šis triukšmas kyla dar ir d?l to, kad vis daugiau lenkiškai kalbanči? moksleivi? pasirenka mokslą lietuvi? kalba. Tai akivaizdžiai matyti iš statistini? duomen? apie moksleivi? mokymosi kalbą Vilniaus rajone, kuris yra tautiškai mišrus: priminsiu, jog čia lietuviai sudaro 22,4%, o lenkiškai kalbantieji ? 61,3% gyventoj?.

Lietuviškai besimokanči? moksleivi? skaičius jau pralenk? besimokanči?j? lenkiškai ir sudaro beveik pusę Vilniaus rajono moksleivi? skaičiaus. Jis b?t? dar didesnis, jeigu visiems, norintiems mokytis lietuviškai, b?t? sudarytos sąlygos. Lietuva per 20 atkurtos nepriklausomyb?s met? nesugeb?jo ir toliau nesugeba sudaryti sąlygas visiems, norintiems mokytis valstybine kalba.

Kaimynin? valstyb? ištraukia iš kaltinim? maišo Lietuvai vis naujus argumentus. Kad ir anksčiau ?Wspólnota Polska? ilgamečio pirmininko Andžejo Stelmachovskio aiškinimas, jog Lietuva privalo rengti taip pat lenkus gydytojus ir teisininkus, nes lietuviai daktarai ir teis?jai blogai lenkus gydys ir blogai nuteis. Tačiau atsiradus lenk? gydytoj? ar tik nepareikalaus tur?ti lenkus paštininkus, gaisrininkus, kirp?jus ar batsiuvius?.. Ar toje reikalavim? grandin?je nebus sekama pasaka be galo?

Aš tik priminsiu, kad A. Stelmachovskis buvo ir Lenkijos senato maršalka, ir Lenkijos švietimo ministras. Tik man neaišku, už kokius nuopelnus Lietuvai A. Stelmachovskio vardu pavadinta Sen?j? Trak? pagrindin? mokykla. Gal už tai, kad taip grubiai kišosi ? Lietuvos reikalus.

2010 m. gruodžio viduryje Lietuvos Seimui svarstant švietimo ?statymą buvo organizuojami lenk? moksleivi? piketai prie Seimo ir Prezident?ros bei ištisai buvo bombarduojama Lietuva d?l lenk? švietimo klausim?. Kas gi suk?l? tok? tiek lenk? organizacij?, tiek Lenkijos vyriausyb?s ?nirš?? Mat sename švietimo ?statyme numatyta, kad tautini? mažum? (lenk? ir rus?) moksleiviai vis? kit? dalyk?, išskyrus lietuvi? kalbą, mokosi savo kalba. J? lietuvi? kalbos žinios yra menkos, jie negali s?kmingai konkuruoti su lietuvišk? mokykl? moksleiviais, be to, valstybin? lietuvi? kalbos egzaminą laiko daug lengvesn?. Ir pritariu daugelio moksleivi? pasipiktinimui, kad tai juos žeidžia, tarsi b?t? protiškai atsilikę.

Lietuva nori, kad lietuvi? kalbos egzaminas visose mokyklose b?t? vienodo lygio, o vidurin?se mokyklose du trys dalykai b?t? d?stomi lietuviškai. Tada mokiniai geriau ?sisavins lietuvi? kalbą. Kaip sak? Prezident? D. Grybauskait?, ji pasirašys tok? ?statymą, kuris bus adekvatus Lenkijos tautini? mažum? švietimo ?statymui. O Lenkijoje švietimo ministro panašaus pob?džio potvarkis priešingas. Nepaslaptis, kad Lenkija daro ?taką Lietuvos švietimo ?statymo k?rimui. Lenkijos nuomone, Lietuvoje yra trij? r?ši? švietimas: lietuviškasis, tautini? mažum? ir lenkiškasis (polska oświata). Pastarajam keliami ypatingi reikalavimai: visi dalykai privalo b?ti d?stomi Lenkijos valstybine kalba, o Lietuvos valstybin? kalba turi b?ti d?stoma pagal mažesnius reikalavimus. Ar Lenkijoje yra tokia atskira ?litewska oświata??

Pastaruoju metu kartu su lenk? moksleiviais piketuoja ir rus? moksleiviai ir mokytojai. Gal jie žino, kaip veikia Rusijoje tautini? mažum? mokyklos. Tose mokyklose tik 40 proc. dalyk? d?stoma mažum? kalba, o 60 proc. rusiškai. Be to, visiškai neaišku, kod?l milijonin?s tautos Rusijoje neturi tautini? mokykl? (ukrainiečiai).

Internete, Vikipedijos portale, skelbiama, kad Maskvoje veikia normali lietuvi? vidurin? mokykla. Betgi pasirodo, kad mokymas joje vyksta rus? kalba, o lietuviškai mokoma tik lietuvi? kalbos ir Lietuvos istorijos. Tai tokia tiesa apie lietuviškas mokyklas, kuri? neturime ir Karaliaučiaus srityje.

Lietuva turi išrinktą europarlamentarą V. Tomaševsk?, kuris nuolat kaltina šal? d?l lenk? teisi? pažeidin?jimo ir pasi?l? original? kovos b?dą skelbti moksleivi? streiką. Tai atviras jaunimo kiršijimas.

Gintautas Šapoka

Komentavimas negalimas.