Kas būtų, jeigu…

Ėmė vieną popietę ir paėmė elektrą (kaip pas mus sako – šviesą). Lapkričio mėnesį temsta anksti. Namus apgaubė tamsa, nors į akį durk. Reikėjo skubiai apgraibom žvakių ieškoti. Nesėdėsi ir nelauksi – ką tik grįžus iš darbų ir mokyklos, norisi greičiau susiruošti vėlyvus pietus. Kaip gamintis maistą prieblandoje, prie žvakės? Gerai, kad viryklė dujinė – tai bent galima bus dar ką šilto į skrandį įmesti…

23316498_10213239375715082_7549345156484360574_n

Kas būtų, jei apgaubtų mus visiška tamsuma? (bb)

Ir lyg šaltoka pasidarė: centrinį šildymą varinėja cirkuliaciniai siurbliai. Jei tik elektros nėra – kaipmat jie nustoja veikę, o tada kyla pavojus, kad perkais katilas. Gerai, kad šildymas sutvarkytas taip, jog ir dingus elektrai, vanduo į radiatorius varomas gravitacijos jėga. Hm… Reikia pasirūpint geriamojo vandens. Jei avarija užsitęstų – gali išsekti ir vanduo vamzdžiuose. Iš žemės gelmių jį traukiantys siurbliai juk taip pat dirba varomi elektros.

Elektros nėra jau dvi valandas. Galvoj sukasi mintis: jei nebūtų visą naktį, šaldyklėje sukauptą maistą reiktų tuojau suvartoti arba išmesti…

O vaikai jau krapšto galvas, kaip čia prisėdus prie namų darbų – juk kaip paprastai mokytojai uždavė jų nemažai… Žvakių šviesa silpna, todėl į saloną prie didelio stalo susineša žibintuvėlius su baterijomis, prožektorių su akumuliatorium ir… mobiliuosius telefonus. Bando visą tą įrangą susistatyti taip, kad šviesa kristų į sąsiuvinius ir knygas. Žvakė čia nepadeda – jos liepsnelė dreba, mirga, visos raidės susilieja. Kaip negerai, kai nėra tos elektros! Jau nekalbant apie internetą…

Tai čia tokios naminės bėdos. O ką turi sakyt ūkininkai, kuriems kaip tik apyvokos metas tvartuose?..

Neduok Dieve, tokia avarija užsitęstų – kaip susidorotumėm su kasdieniu gyvenimu, su darbais? Pvz., redakcijoj, kur pagrindinis darbo įrankis – kompiuteris. Gal galėtumėm vieną kitą dieną išsėdėti be jo, bet užsitęsus – toks sėdėjimas neturėtų prasmės. Ir visur kitur, kiekvienoje gyvenimo plotmėje, pristigus elektros, kiltų aibės problemų: parduotuvėse neveiktų kasos aparatai (apie elektroninę bankininkystę ir mokėjimus kortelėmis nebūtų nei kalbos), sustotų banko, pašto darbas ir t. t. O kaip funkcionuotų dideli miestai, kur spartus kelio eismas, ligoninės, fabrikai, tūkstančiai žmonių būstuose?

O jeigu vieną dieną imtų ir pasikeistų pasaulis, kurį mes pažįstam, prie kurio esam pripratę? Jeigu įvyktų tai, ko niekad nesitikėjom? Kiekvieną akimirką gali atsitikti neįsivaizduojami dalykai. Jie juk įmanomi – pakanka pažiūrėti žinias iš įvairių pasaulio kraštų: ten karas, ten žemės drebėjimas, potvynis, uraganas, kitur – teroro išpuolis… Pagalvojam – tai vyksta ne pas mus. Bet jeigu imtų ir įvyktų?.. Tikriausiai iš pradžių negalėtumėm patikėti tuo, kas atrodė nerealu, o po to – būtumėm priversti mokytis iš naujo, kaip išgyventi ir nepražūti susiklosčius naujoms aplinkybėms. 

 Božena Bobinienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.