Kalniškės mūšio minėjimas 2019

2019 m. gegužės 18 dieną Lazdijų raj. vyko Kalniškės mūšio 74-ųjų metinių minėjimas. Renginys prasidėjo Lazdijų miesto Nepriklausomybės aikštėje. Minėjimo dalyvius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Savivaldybės vadovai kartu su jaunaisiais šauliais prie Nepriklausomybės paminklo padėjo gėlių.

kalnis3

Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios. Vėliau iš miestelio į Kalniškės mūšio vieną išžygiavo pėsčiųjų žygio dalyviai.

kalnis2

Kalniškės mūšio metinių minėjimas prasidėjo iškilminga Lietuvos valstybės ir istorinės vėliavų pakėlimo ceremonija. Nuskambėjus Lietuvos himnui tylos minute buvo pagerbti didvyriškai kritę partizanai.

Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lazdijų rajono savivaldybės vadovai, tarybos nariai, Seimo nariai: Laurynas Kasčiūnas, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Audronis Ažubalis, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė bei Seimo narė ir kandidatė į Lietuvos Respublikos prezidentus Ingrida Šimonytė, partizanų vaikai, artimieji, tremtiniai. Minėjimui baigiantis vyko patriotinių-partizaninių dainų koncertas.

kalnis1

Kalniškės mūšis vyko 1945 m. gegužės 16 d.. Tai vienas didžiausių Lietuvos partizanų mūšių su NKVD pasienio kariuomene.

Apie Kalniškės mūšį pasakoja jo dalyvis Juozas Busila:

„Būrių vadai gavo pranešimus, kuriuose buvo kviečiami aplinkinių apylinkių partizanai nueiti į Kalniškės mišką prie Šešiagrašio kalno. Į kalną skubėjo Perkūno rinktinė ir Sūsninkų būrys, vadovaujamas Navicko-Perkūno, tačiau žvalgai pranešė, kad Kalniškė apsupta NKVD dalinių. Vadas, įsitikinęs, kad padėti negalės, liepė vyrams grįžti atgal į Sūsninkų miškus, bet kiekvienu momentu būti pasirengusiems padėti kovos draugams.

Tuo tarpu reguliari rusų kariuomenė traukė ir traukė glaudžiu žiedu apsupdama Kalniškės mišką. Partizanai miške buvo labai plačiai pasklidę. Sužinoję, kad yra supami priešo, visi susirinko prie pagrindinio atramos punkto – kalno. Vadas Jonas Neifaltas-Lakūnas partizanus suskirstė į keturis būrius. Mūšis vyko visą dieną. Pirmasis būrys užėmė tolimesnes pozicijas, kiti – arčiau kalno. Vykstant mūšiui partizanai susirinko kalno viršūnėje ir traukėsi Sūsninkų link.“

Alytaus apskrities NKVD viršininkas plk. Lisovskis apie kautynes rašė: „Jie buvo nesutaikomi liaudies priešai ir su ginklu rankose kovojo „už laisvą nepriklausomą Lietuvą“. Nors artėjo paskutinės gyvenimo minutės, nė vienas iš banditų nemetė kovos lauko, kovojo iki sunaikinimo.“
Kalniškės miškelyje daugiau kaip 100 partizanų, kuriems vadovavo Jonas Neifalta-Lakūnas, apsupti kovėsi su kelis kartus gausesniais NKVD kariuomenės daliniais. Partizanams pavyko išsiveržti iš apsupties. Mūšio metu žuvo keli šimtai NKVD karių. Partizanų nuostoliai – daugiau kaip 40 žuvusiųjų. Iš jų žinomi: Adomas Alesius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas Ažukas, Jurgis Balčiūnas-Ugnis, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonardas Botyrius-Tarzanas, Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras Čižikas-Ąžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Dambauskas-Tauras, Vitalijus Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Kazakevičius, Julius Klimavičius-Kranklys, Jonas Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis- Berželis, Petras Kvedaravičius-Kiškis, Vincas Leskevičius-Bajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ąžuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Bronius Onuškevičius, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas, Vytautas Pavilonis-Vasaris, Antanas Pečkys, Jonas Pockevičius-Ąžuolas, Bronius Ravaitis, Pranas Rekštys, Konstantinas Šolgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vytautas Vaišnys-Romanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venclauskas-Alksnis, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Antanas Voska-Šarka ir Edvardas Žukauskas-Uosis.

Mūšyje žuvusių partizanų kūnus rusai sumetė paplentėje, vėliau iš jų tyčiojosi, galiausiai užkasė Simno ežero pakrantėje. 1988 m. žuvusiųjų palaikai buvo perlaidoti Simno kapinėse.

Nuo 1989 m. Kalniškės miškelyje vyksta minėjimai čia žuvusiems partizanams atminti. 1990 m. mūšio vietoje buvo pastatytas paminklas žuvusiems partizanams (autorius Jurgis Nevulis). Kalno papėdėje stovi kryžius su tvorele, kur užkastos per mūšį granatų ir kulkosvaidžių nuplėštos žuvusiųjų palaikų dalys.

Kalniškės kautynės simbolizuoja Dzūkijos partizanų pasiaukojimą tragiškais pokario metais.

punskas.pl

Komentavimas negalimas.