Vidugirių karčema

Tais laikais, kai kaimo žemės buvo skirstomos į kolonijas, būdavo paliekami vadinamieji daržai – sklypai kaimo kalvei ir karčemai. Seniausi kaimo gyventojai pasakoja, kad Vidugiriuose karčema stovėjo tarp antros linijos Pečiulių ir Kadzauskų sodybų. O štai kaime gimęs ir gyvenęs Juozas Vaina savo prisiminimuose rašė, kad karčemos darže karčema niekada nestovėjusi. Dar yra žinoma, kad karčema veikė Alterio namuose, o Alterio namas stovėjo kaimo pradžioje, prie pagrindinio vieškelio nuo Seinų pusės. Vėliau į jo namą atsikėlė Agurkis. Taigi jeigu tikrai Alteris turėjo karčemą, joje „gyvenimas“ galėjo klestėti ne XX amžiuje, o žymiai anksčiau, kai dar kaimas nebuvo suskirstytas į kolonijas.

Čia-gyveno-Agurkis,-o-prieš-jį-Alteris

Čia gyveno Agurkis, o prieš jį Alteris

Trečios kaimo linijos gyventojas Antanas Jonuška atsimena savo senelio ir Juozo Kraužlio senelio pasakojimus apie vyrų susitikimus karčemoje, stovėjusioje minėtame karčemos darže vidurinėje kaimo linijoje: „Karčamoj gėrė kažkoks Viktorus iš Vilkapėdzų, kuris labai vogė. Susdėjis buvo su vagiais. Sanas bernas Vaznelis – daržinykas – ir sako: „Sudėkit man pinigų in Amerikų, tai aš jį užmušu“. Ir kap toj karčamoj gėrė, tai pasruošis buvo, ir cik kaukšč ir nudėj!“ Vėliau tas Vaznelis iš tikrųjų išvažiavo į Ameriką ir negrįžo. Pasakojimas kraupokas, tačiau tikras.

Laikui bėgant karčemų niekur neliko. Nei viename kaime. Kalbėta, kad taip nutiko dėl XIX a. antros pusės Suvalkų gubernijos gubernatoriaus įvestų pokyčių. Mat 1869 m. jis uždraudęs kaimuose laikyti karčemas. Kaip žinia, jas turėjo tik žydai – puikūs anų laikų verslininkai. Gubernatoriaus įsakymo tikslas nebuvo sustabdyti patį verslą, o tik karčemose organizuojamus sukilimus. Karčemos savo laiku buvo puiki priedanga vyrų slaptiems suėjimams ir veiklai. Beje, ir kaimų skirstymas į kolonijas turėjo tokį patį tikslą – apgyvendinti žmones toliau vienus nuo kitų, kad tarpusavio ryšiai būtų silpnesni, apriboti dažnus jų susimatymus ir pasikalbėjimus.

Vidugirių kaimo daržais rūpinosi ir mokesčius mokėjo Kadzauskas. Po keliasdešimties metų kalvės sklypo kampe 1934 m. pastatytas akmeninis kaimo kryžius Vytauto Didžiojo garbei. Kalvės ir karčemos sklypuose šiandien stovi parduotuvė, gyvulių supirkimo punktas, buvęs Vidugirių gromados pastatas (čia veikė sveikatos punktas, mokykla, kaimo svetainė ir biblioteka, o dabar yra gyvenamasis namas), o ant kalno – sena mokykla (dabar gyvenamasis namas).

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

4 koment. Vidugirių karčema

  1. Jurgita sako:

    Jeigi tik galit, labai prasyciau. Rasykit man: jurgastan@gmail.com

  2. Juozas iš Suvalkų sako:

    Žinias apie mūsų krašto karčiamas ir kas jose dirbo radau Suvalkų valstybiniame archyve, o konkrečiai Punsko parapijos gimimo, vedybų ir mirimo knygose. Planų orginalai yra Vilniuje, o skanai minėtam Suvalkų archyve. Vidugirių kaimą galima rasti: nr zespolu 1604, syg. akt nr 3285, 3286, 3287. Aš galiu jį atsiųsti.

  3. Jurgita sako:

    Oho, kaip įdomu! Ačiū Jums už informaciją. Kur galima tą planą pamatyti? O kur rašoma, kad karčiamą laikė Vinteris? Keista, kad nei vienas žmogus neminėjo tokios pavardės, net ir J. Vaina savo senuose užrašuose… Kur galima būtų apie tai paskaityti? Labai labai norėčiau.

  4. Juozas iš Suvalkų sako:

    Parapijos centruose smuklės būdavo arti bažnyčių, o kaimuose prie pagridinių kelių kartu su kalvėmis (Agurkiai, Ožkiniai, Šaltėnai, Didieji Paliūnai, Trakiškės). Kai kuriuose sodžiuose tie pasatatai stovėdavo toliau vienas nuo kito (Valinčiai, Kampuočiai). Mažiose vietovėse jų nebūdavo (Klonavas, Šilainė, Ultajavas, Užujuodełė). Smuklęs nuomodavo žydai, bet XVIII pabaigoje ir XIX a. pradžioje Lenkijos Karalystės teritorijoje ir Galicijoje uždrausta jiems tai daryti. Todėl mūsų krašte smuklininkais tapo lietuviai, lenkai ar vokiečiai. Vidugiriuose tai darė Kristupas Vinteris (1835 – 1839). Karčiamos veikė iki 1898 m. kada buvo panaikinta propinacijos teisė (išimtinė bajorų teisė gaminti ir pardavinėti svaiginančius gėrimus savo valdose). Kaimuose karčemos buvo steigiamos nuo labai seniai. Pav. Punske S. Zalivskis savo lėšomis pastatė karčema 1606 m. Taip pat žinoma, kad Pelaliuose prieš 1699 m. buvo smuklė. Nuo kada Vidugiriuose veikė karčiama neteko sužinoti. Matyt ji buvo prastos būkles nes 1765 m. taisymas (remontas) kainavo 100 zl. Apie 1854 m. tos vietovės plane yra paženklinta karčema. Ji stovėjo prie vidurinės linijos pagrindinio kelio (dabar Paliūnai – Seinai).