K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimas

2014 m. – Donelaičio metai. Minėsime literatūros milžino 300-ųjų gimimo metinių sukaktį. Siūlome Jūsų renginius, skirtus poetui atminti, papuošti atkurtų autentiškų istorinių XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos tautinių kostiumų kolekcija ir pasižiūrėti dokumentinį filmą apie jų sukūrimą. Taip pat galėsime pristatyti leidinį – kostiumų katalogą, su įstabiausiomis kostiumų kolekcijos fotografijomis ir unikalių kostiumo detalių pavyzdžiais.

Yra atkuriama 11 autentiškų, K. Donelaičio poemoje „Metai“ aprašytų personažų ir jų dėvimų kostiumų kolekcija.

K. Donelaičio poema „Metai“ – daugiasluoksnis kūrinys. Jame atsiskleidžia XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gyventojų charakteriai, santykiai ir elgsena, darbai, buities detalės, piešiami gamtos vaizdai, aprašomi kostiumai, kulinarinis paveldas, tradicijos ir kt.

Kostiumų kolekcija atkuriama remiantis išlikusiais rašytiniais šaltiniais ir ikonografine istorine medžiaga. Teikiamas pasiūlymas sudarys unikalią galimybę grožėtis puošniu tradiciniu drabužiu.

Kostiumų atkūrimo autorė dizainerė tekstilininkė Danutė Keturakienė 2003 m. dirbo atkuriant XIX a. Lietuvos tautinio kostiumo kolekciją. 2009 m. – I – XVI a. Archeologinio istorinio Lietuvos kostiumo kolekciją. 2012 m. atkūrė I – XIV a. Kuršių genties kostiumų kolekciją. Kolekcijos rodytos parodoje Korėjoje. „Expo 2012“. Žiniasklaida rašė: “Pristatytų tautinių kostiumų kolekcijos dizainerę Danutę Keturakienę sužavėjo korėjiečių publikos reakcija. Jos žodžiais, Europos šalyse tautinis kostiumas visad patraukia žmonių dėmesį, bet tokios emocingos reakcijos kaip Yeosu vykstančioje pasaulinėje parodoje dar neteko matyti.”

Kuriamas dokumentinis filmas (su vaidybinėmis scenomis) savo dėmesį koncentruoja į K. Donelaičio „Metuose“ aprašytą istorinį kostiumą. Jo autentiško atkūrimo galimybes. Filme stebėsime visą tautinio XVIII a. kostiumo gimimo procesą, atskleisime kiekvieną autentiško darbo etapą: vilnos karšimą, verpimą, audimą, kostiumo sukirpimą ir kt. Bus filmuojami meistrai, išlaikę senąsias darbo tradicijas, kurie ir šiandien geba darbuotis taip, kaip dirbo mūsų protėviai prieš 300 ar dar daugiau metų. Ši tautodailės tradicija, kurią dar galime fiksuoti, pamažu traukiasi iš gyvenimo, kartu su meistrais, kurie palieka žemę nesulaukę savo amato pasekėjų. Vaizdo kamera, fiksuojanti šį unikalų procesą, pasakos istoriją apie gyvai, žiūrovų akyse gimstančio savito Mažosios Lietuvos XVIII a. tautinio kostiumo stebuklą. Ekrane savo amato paslaptis atskleis senieji meistrai. Žiūrovų akyse gimęs istorinis kostiumas atgis – istoriniais kostiumais „pasidabinę“ K. Donelaičio „Metų“ personažai prabils poeto žodžiu, vaidindami poemos sceneles. Žiūrovai stebės vaidybines sceneles, per kurias pajus autentiškos laikmečio dvasios alsavimą. Personažas Donaleitis filme pasirodys kaip jungiamoji grandis, atskleidžianti K. Donelaičio biografijos ir kūrybos bruožus. Filmo koordinatorė, žinoma Lietuvos režisierė Inesa Kurklietytė sukūrusi ne vieną įsimintiną dokumentinį ir vaidybinį filmą ir pelniusi apdovanojimus. Filmo režisierius Ramūnas Abukevičius sako: „Stebėsime ir fiksuosime visą kostiumų kūrimo procesą. Dar turime galimybę parodyti žiūrovams istoriją, kaip gimsta rūbas, toks, kokį jį dėvėjo mūsų protėviai, ir jis bus atkuriamas tomis priemonėmis, kokiomis buvo dirbama XVIII a.“. Filmuoja legendinis Lietuvos kino operatorius, filmavęs daugelį filmų, tapusių Lietuvos kino klasika – Algimantas Mikutėnas.

Lietuvių tautinis istorinis kostiumas yra vienas tų dėmenų, per kuriuos galime Lietuvą ir Lietuvos kultūrą pristatyti pasauliui, jo autentiškumas žavi net ir reikliausio skonio žinovus. O senosios tradicinės amatininkystės gyvoji tąsa unikali ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mastu.

Norintieji savo krašte K. Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių renginius papuošti autentiškų kostiumų kolekcija ir filmu turėtų kreiptis el. paštu: ramuno.atelje@gmail.com.

Daugiau apie „Ramūno ateljė“ veiklą galite rasti interneto puslapyje: www.ramuno-atelje.lt.

Galinčius ir norinčius paremti šį projektą kviestume aukoti. Dėkingai priimsime paramą, o parėmusios įstaigos, organizacijos ar aukas paaukoję asmenys bus įvardyti rėmėjų sąraše, filmo titruose ir leidinyje – kostiumų kataloge.

Adresas:

VšĮ „Ramūno ateljė“

Įmonės kodas: 125603142

Bankas: AB SEB bankas

Sąskaita: LT967044060001523307

Banko kodas: 70440

SWIFT: CB VI LT 2X

Paskirtis: Donelaičio projektui

Seniausios žinios apie Mažosios Lietuvos apdarus atkeliavo iš XVII a., savo darbuose jas mini Teodoras Lepneris ir Matas Pretorijus. Svarbių šaltinių apie Mažosios Lietuvos gyventojų drabužius yra Friedricho Samuelio Bocko veikale „Rytų ir vakarų Prūsijos karalystės ūkio istorijos tyrinėjimas“. „(…) šventadieniais eidamos į bažnyčią ant marginės prisijuosia tris ar penkias šešias lengvas prijuostes. Arčiausiai kūno esanti merginų prijuostė būna žalios spalvos, o būsimos nuotakos, norėdamos pasirodyti esančios sužadėtos, ją apsijuosia virš kitų…“.

Ornamentų pavyzdžius galima išvysti XIX a. pr. Eduardo Gizevijaus (1798-1880) piešiniuose. Pirmasis iškilus lietuvių etnografinės ikonografijos kūrėjas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Tilžėje, apie lietuvaites sakė: „(…) dailūs veido bruožai, perdėm gražus lieknas ūgis, susijęs su tauria laikysena, savigarbos ir žavaus meilumo derinys“, teikė „lietuvaitėms būdingą (…) žavumą“.

 

Komentavimas negalimas.