Jurgita Stankauskaitė. Nu ir kam?

Rodos, užvakar atsitraukėm nuo kalėdiniais patiekalais nukrauto stalo, o tuoj reikės sėstis prie kito ir kitokio. Už keliasdešimt valandų įsileisime Naujuosius metus.

Kaip švęsime Kalėdas – daugmaž žinome. Kalėdos, tai šeimos susitikimo dienos, todėl nelabai sukame galvas, kur ir kaip jas turime/privalome švęsti. Su Naujųjų metų išvakarėmis yra visai kitas reikalas. Kadangi tai bendruomenės (kaimynų, draugų, artimųjų) šventė, Naujųjų metų slenkstį miname, kaip norime. Be to, mūsų kultūroje nėra kokių ypatingų naujametinių tradicijų. Tačiau viena yra labai svarbu – nuo seniai buvo tikėta, kad gruodžio 31 d. vakarą reikia švęsti linksmai, triukšmingai ir linkint vienas kitam viso geriausio. Beje, seneliai visada sakydavo, kad iki Naujųjų reikia atiduoti visas skolas (teko girdėti, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šis, pavadinkim, įprotis galioja iki Kūčių vakaro).

Kasmet Naujieji būdavo nusėti skardžiu juoku, garsiomis dainomis, o kartais šokiais lig ryto. Šiemet nežinau, kaip atsisveikinti su senais, gyvenimo permainų nuplėšytais metais. Kaip tyčia neseniai teko girdėti pranašės įspėjimus, kad 2018-uosius patartina pasitikti ypač ramiai, be nereikalingos pompastikos. Norėtųsi netikėti visais plepalais, bet galvoje užstrigę raganos žodžiai be mano leidimo įjungia raudoną lemputę.

naujieji-metai

O kaip būdavo seniau? Žmonių nepasiekdavo jokios raganiškos pranašystės. Neskaitydavo jie horoskopų, nežiūrėdavo laidų, kuriose visą valandą maišomi žiūrovų protai. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Laikraščiuose ir žurnaluose nieko panašaus nebuvo spausdinama, o televizija nerodydavo tokių paistalų. O jeigu vėliau jų ir atsirasdavo, žmonės viso to nepaisė. Netikėjo būrėjų žodžiais. Nebent paskaitydavo tik tam, kad smagiai pasijuoktų. Be to, seneliai sakydavo, kad nekrikščioniška nei skaityti, nei tikėti būrėjų žodžiais. Galbūt jie buvo teisūs. Nereikėjo nerimauti, kaip ir kur pasilabinti su Naujaisiais. Metų kokybę lemdavo tik orai, o šie derliaus gausą. Jeigu derlius geras – metai geri. Šiandien mes per daug viską sureikšminame, o jeigu kas nors nepavyksta pagal planą, dejuojame iki galvos skausmo. „Nu ir kam, vaikai, bereikalingai apsunkinat savo gyvenimus?“ – pasakytų ant seno slenksčio rymantis senukas. Nu ir kam?

Išsivalykime savo galvas, išsivėdinkime planus! Pasitikime Naujuosius taip, kaip mums kužda širdis, o ne kuprotos raganos. Linksmų!

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.