Jurgita Stankauskaitė. Spalvinti gali ne tik vaikai

Vartai vaikišką spalvinimo knygutę ir galvoji: „O, kad ir aš taip galėčiau…“. Kas neduoda? Imk ir spalvink. Na, nebūtinai mažylio nuosavybėje, bet spalvinti gali visi. Be išimčių.

Kaipgi? Kaip suprast? Kaip tai atrodys žmonėms? Galvoju, ką uošvė pasakys; ką apie mane pagalvos atėjusi cukraus pasiskolinti kaimynė? Dabar žmonės neturėtų stebėtis ir žiūrėti į tave kaip į pakvaišėlį dėl to, kad, rankoje dėliodamas spalvotus pieštukus, pildai spalvinimo knygutę suaugusiems.

jurgitos_knyga

Esu tikra, kad tokias knygeles esat matę knygynuose. Šiandien jas rasite kiekvienoje knygų pasaulio parduotuvėje. Prieš kelerius metus knygų mugėse ir pačiuose knygynuose reikėjo lankytojams aiškinti, kad tokios knygutės nėra skirtos vaikams. Jos sukurtos suaugusiems. Skeptikai sako, kad jos niekuo nesiskiria nuo spalvinimo knygelių vaikams, tačiau pakanka užmest akį, kad suprastum, jog jos vis dėlto skiriasi. Paprastai jos būna storu viršeliu, ant kurio nepamatysime nupieštų jokių karalaičių, pasakų ir animacinių filmukų herojų. Tokiose knygutėse dažniausiai reikia nuspalvinti ornamentus, augalus, rečiau namus, miesto elementus, istorinius objektus ir pan.

Spalvinimo, tiksliau, suaugusiųjų spalvinimo knygučių mada atėjo iš Vakarų. Tradiciškai. Ne visada būna taip, kad tai, kas iš Vakarų, yra labai gera, naudinga ir idealu. Šį kartą su ramia sąžine galima sakyti, kad tikrai sugalvotas neblogas būdas sutramdyti skubančio (būtinai suaugusiojo) nervus. Ne nuo šiandien yra žinoma, kad spalvinimas ramina, atpalaiduoja, atitraukia nuo šurmulio, lavina vaizduotę, skatina kūrybiškumą. Mokslininkai sako, kad užtenka pasižiūrėti į vaikus. Jiems spalvinimas, tai pats malonumas. Vaikai atsijungia nuo mūsų išprotėjusios kasdienybės. Pasakojama, kad nuo seno buvo žinoma, jog tiek vaikams, tiek suaugusiems spalvinimas yra savotiška terapija. Mokslininkai klausia, ar mes, suaugusieji, nei karto nesame darbe, universitete, mokykloje ar šiaip sėdėdami prie stalo ir nieko neveikdami braižę ar piešę užrašų sąsiuvinyje, kalendoriuje ar skaitomo laikraščio kampe. Žmogų tai atpalaiduoja, išlaisvina fantaziją, nuramina. Jie primena, kad paprastas spalvinimas knygutėje, tai yra kūrybinės saviraiškos veikla, bet ne dailės terapija.

Pati turiu dvi tokias knygutes. Vienoje galima ne tik spalvinti, bet ir skaityti įdomias mintis, o kitoje, t. y. kalendoriuje, spalvinti ir pasidaryti savaitės darbų planą. Sakoma, kad neišbandęs nežinosi. Aš išbandžiau, ir tai veikia. Anksčiau atsipalaiduoti keliavau į internetą. Šiandien atsiverčiu kalendorių ir spalvinu savo savaitę, kaip tik man patinka.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.