Jurgita Stankauskaitė. Buvo čudniau

- Nevierinu. Cikrai nevierinu.

- Kuom tu ca nevierini?

- Nu ar nematai?

- Ko?

- Žmonių.

- Tai kas ca čudno?

- Tai ir klausiu, ar juos matai?

- Po velnių, kiba ne aklas!

- Taigi ca vien svecimi!

- Kiba Žolinės, ne?

- O kur savi?

- Cikrausia bažnyčoj.

- Pusė bažnyčos, tai turistai.

- Nu tai gal išvažavį. Atostogos.

Kap ir kasmet, tep ir šymėt buvau an Žolinių. Biskį neisivaizduoju, kad možnėt nebūc gražausioj Pūncko šventėj. Tep bent visi sako. (Ko toliau, to labiau man pradeda pacikc kitokios šventės. Sunku paaiškyc, kodia tep yra, alė širdzies ir charaktero nepakeisiu.) Žodzu, kodia užsimenu apė Žolines. Ar man cik tep atrodė, ar cikrai šitais metais buvo galybė svecimų veidų?

js-ciudnesne

Nuotrauka irgi čudnesnė

Pasakysiu, kad vaikščodama po straganus pasijautiau kap ne Pūncki. Mažai kų pažinojau. Va dartės tai ir an nuotraukų pažūrėjus macyc, kad pylna svecų, ponų ir turistų. Man šymėt buvo čudniau nei visadu, alė nesakau, kad blogiau. Buvo cakavai čudniau. Nor an tų kelių valandų pasjautiau kap an atostogų kokiam Kazimiežin. Netgum visko kainos panašos. Taigi, ar blogai, kad savų ciek nesmatė? Nežinau. Ar blogai, kad girdzu, kap mūsiškiai pasranka atostogų datų kap sykis per Žolinį? Kiba ne. Kožno raikalas. Mažum tokiu būdu norisi vietų užlaisc svecimiem? O mažum jau nesinori landzoc gyvatuki tarp žmonių per aikštį, kap ir tep kap raikia nieko nemožna apžūrėc, o mažum jau seniai viskas macyta, ba kasmet suvažuoja panašų puodų, škarpietkų ir kašų meistrai? Dartės galiu cik paspėlioc. Alė galiu pasakyc cik vienų – šymėt buvo čudniau.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.