Istorinis įvykis: dėl sankcijų Rusijai Lietuva solidarizuojasi su JAV, ne su ES biurokratais

Liepos 26 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė išdrįso pasveikinti Jungtinių Valstijų Kongreso ketinimus įvesti naujas sankcijas Rusijai. Lietuvos prezidentė tai padarė nepaisydama Europos Komisijos (EK) pareiškimų dėl šių JAV įstatymų leidėjų veiksmų. Kaip žinia, EK pirmininkas Žanas-Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) ragino ES imtis atsakomųjų veiksmų JAV atžvilgiu, jei JAV papildomas sankcijas Rusijai įves neatsižvelgdamos į ES susirūpinimą, kad naujos sankcijos Rusijai galėtų pakenkti Europos įmonėms, kurios prisideda prie Rusijos energetikos vystymo. 

Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė Varšuvoje susitiko su JAV Prezidentu D. Trampu | lrp.lt nuotr.

Tačiau Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė nepabūgo pareikšti, kad EK reakcija šiuo atveju neatitinka Lietuvos ekonominių ir geopolitinių interesų. Vertindama  JAV Kongreso sprendimą dėl papildomų sankcijų Rusijai, Lietuvos vadovė BNS agentūrai teigė, kad – tai stiprus signalas Rusijai, jog „Kremliaus energetiniai projektai ir kišimasis į kitų šalių vidaus politiką nebus toleruojami“.

Pripažįstama, kad  šios JAV sankcijos, be kita ko, sukeltų pavojų ir prieštaringai vertinamo Vokietiją ir Rusiją jungiančio dujotiekio Baltijos jūros dugnu projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimui. Šio „Gazprom“ projekto įgyvendinime dalyvauja Vokietijos, Prancūzijos ir Austrijos įmonės. Savo ruožtu Baltijos šalys – Lenkija ir Ukraina – yra ne kartą pareiškusios, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ ES darys dar labiau priklausomą nuo „Gazprom“, jau dabar tiekiančio Europai apie trečdalį dujų.

Kaip žinia, liepos 25 d. JAV Atstovų rūmai patvirtino įstatymo dėl naujų sankcijų Rusijai projektą („Atsvaros Rusijos įtakai Europoje ir Eurazijoje aktas 2017“) dėl jos kėsinimosi į JAV ir kitų šalių kibernetinį saugumą, mėginimų daryti poveikį rinkimų rezultatams, karinės agresijos Ukrainoje bei Sirijoje, korupcijos, žmogaus teisių pažeidimų ir kt.

Naujas sankcijas ketinama taikyti įmonėms, kurios prisideda prie Rusijos energetikos vystymo. Rusijos bankams bei naftos ir dujų įmonėms ruošiamasi sutrumpinti teikiamų paskolų trukmę, numatoma įšaldyti valstybinių Rusijos kasybos ir geležinkelio bendrovių turtą. Taip pat planuojama susisteminti jau galiojančias sankcijas, kad jų negalėtų sušvelninti ar lengvai atšaukti net pats JAV prezidentas, negavęs tam Kongreso pritarimo.

Kad įsigaliotų JAV Kongreso priimtas sprendimas dėl papildomų sankcijų Rusijai, jį dar turės patvirtinti JAV Kongreso Senatas bei pasirašyti JAV prezidentas.

2 koment. Istorinis įvykis: dėl sankcijų Rusijai Lietuva solidarizuojasi su JAV, ne su ES biurokratais

  1. Vidmantas sako:

    Senatas jau patvirtino, o Andriukaitis yra jeigu ne naudindas idijotas tai dar blogiau.

  2. Viktoras sako:

    Minėtas liepos 26d. J.E.Grybauskaitės politinis pareiškimas pritariantis JAV papildomų sankcijų Rusijai įvedimui,manau, vertas pagarbos ir teisingas politinės krypties pasrinkimas.Patikslinimas: minėtų JAV sankcijų Rusijai įvedimui priešinasi ne ES,bet atskiri simpatizuojantys Rusijai ES aukšti pareigūnai,jų tarpe ir Lietuvos eurokomisaras socdemas Andriukaitis,deja.