Iš ciklo „Užmiršti Punsko krašto knygnešiai“: J. Babkauskas ir J. Bielys

Punsko ir Seinų žemė pagimdė nemažai žmonių, kurie rizikuodami savo gyvybe, laisve, asmeniniu ar šeimos turtu, nešė kaimiečiams šviesą. Tarp jų būta ir kunigų, ir pasauliečių, inteligentų ir paprastų žmonių. Iš dvasininkų luomo minėtini Punsko parapijos klebonai Simonas Norkus ir Motiejus Simonaitis.

Simonas Norkus buvo literatas, 1863 m. sukilimo dalyvis, artimas dr. Jono Basanavičiaus bendradarbis, svarbus jo redaguojamos „Aušros“ korespondentas. Motiejus Simonaitis pasižymėjo kaip uolus šio krašto knygnešių globėjas, lietuvininkas, švietėjas, Vilniaus konferencijos, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, dalyvis. Apie juos bus galima parašyti plačiau.

Labai svarbus knygnešystei buvo Seinų kunigų seminarijos, ten besimokančių klierikų ir absolventų vaidmuo. Čia minėtini kun. Petras Budzeika, kun. Antanas Milukas ir kt. Apie Seinų seminarijos auklėtinius parašysiu atskirai.

knygnesiai

Tarp pasauliečių knygnešių minėtini: Vincas Markevičius iš Giluišių kaimo (Kauno karo muziejaus knygnešių kiemelyje jis yra įrašytas tarp sunkiai nukentėjusių knygnešių) bei Karolis Petruškevičius iš Seinų parapijos. Punsko krašte pasižymėjo taip pat Povilas Matulevičius, Jonas Kaluškevičius, Vincas Kaminskas, Jokūbas Kazlauskas, Agota Valinčiūtė ir Milončius iš Navinykų, Povilas Kupstas iš Punsko, Petras Mikolainis-Noveskis, Juozas Kancleris, Lipskas, Jonas Juozas Durtonas ir kt. Seinų krašte aukso raidėmis į knygnešystės knygą yra įsirašęs varpininkas, draudžiamosios spaudos platintojas, gydytojas Juozas Kaukas. 1888 m. jis su kitais įsteigė Varšuvos lietuvių studentų draugiją „Lietuva“. Prisidėjo prie mėnraščio „Varpas“ įkūrimo. Organizavo draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą apylinkėse, pats ją platino. Savo pinigais rėmė „Varpo“ ir „Ūkininko“ leidimą. Nuo 1891 m. gyveno Seinuose. Ten jis ir palaidotas.

 ***

 Mūsų kraštas turėjo daug knygnešių. Ne visų jų pavardės šiandien visuomenei žinomos. Kai kurių žmonių darbai iš mūsų kolektyvinės atminties beveik išnykę. Vienas iš tokių žmonių – Jonas Babkauskas.

 Jonas Babkauskas – Vaitakiemio knygnešys

 Ar Vaitakiemio kaime šiandien kas nors girdėjo knygnešio Jono Babkausko pavardę? Turbūt ne. Apie jį neužsiminta ir Vaitakiemio kaimo monografijoje (jos autorė Aldona Vaicekauskienė), kurią 2014 metais išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Dabar šiame kaime gyvena vieni Babkauskai. Seniau jų būta trejų. Manoma, kad jie visi buvo išaugę iš vieno kamieno. Benjaminas Kaluškevičius, sudaręs mūsų krašto knygnešių biogramas, išspausdintas knygoje „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“ (Punsko „Aušros“ leidykla, 2017 m.), Joną Babkauską paminėjo keliais sakiniais: „[...] tai vienas iš tų mūsų krašto draudžiamos spaudos platintojų, apie kuriuos žinome labai nedaug. Ūkininkavo Vaitakiemio kaime. Lietuvišką spaudą platino Vaitakiemyje ir gretimuose kaimuose. Tai būdavo maldaknygės, laikraščiai (Tėvynės sargas, Ūkininkas, Ūkininkų kalendorius ir kt.) ir knygelės apie Saulę, Žemę ir planetas (Trumpa geografija, Žaibas ir griaustinis, Spaudos atradimas, Pirmasis garvežys ir kt.). Iš jo lietuviškos spaudos gaudavo Kazimieras Mielkus.“

Apie Vaitakiemio knygnešį Joną Babkauską savo knygoje „Šeimos lemtis su grotų ženklu“ (Vilnius: Gelspa, 2004; atsiminimai, laiškai) rašo Jonas Vitalius Mielkus.

 Juozas Bielys – Navinykų knygnešys

 Nežinome Juozo Bielio gimimo datos ir vietos. Jis gyveno Navinykuose, keletas kilometrų nuo Punsko.

Juozas Bielys bendradarbiavo su knygnešiu Pauliumi Kupstu, kuris tuo metu gyveno ir veikė Punske. Draudžiamąją spaudą Bielys pristatydavo Šlynakiemio kaimo gyventojui Šliaužiui bei Maksimavičiui į Burokus. Knygų knygnešys gaudavo iš Skaisčių kaime (Liubavo parapija) gyvenusio Miko Vasiliausko. Buvo ilgametis jo talkininkas ir bendradarbis. Neretai knygų Juozas nusipirkdavo iš Agotos Zigmantaitės knygynėlio Kalvarijoje. Draudžiamąją spaudą Bielys platindavo savo kaime, Navinykuose, bei apylinkėje. Juozą Bielį mini V. Merkys savo knygoje „Knygnešys“ (t. 2) bei „Aušroje“ („Nelegalioji spauda Suvalkijoje (iki 1905)“. Apie knygnešį „Aušroje“ buvo rašęs mūsų kraštotyrininkas Jonas Pajaujis. Bielys yra paminėtas 2001 m. Punsko „Aušros“ leidykloje išleistoje knygoje „Seinijos gyvenvietės ir gyventojai“ bei knygoje „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“.

J. Bielio mirties data ir palaidojimo vieta nežinomos. Marytė Malinauskienė Navinykų kaimo monografijoje, kurią išleido Punsko „Aušros“ leidykla 2014 m., rašo: „Kurioje vietoje galėjo gyventi Juozas Bielys? Kokia jo gyvenimo istorija? Įdomu, kad tuo metu, kai buvo tvarkomos Punsko kapinės, stovėję seni paminklai, buvo rastas vienas išskirtinai gražus paminklas, kuriame buvo toks įrašas: „Genovaitė Bielytė iš Navinykų kaimo“. Mergina mirė jauna, sulaukusi vos 26 metų.“ Nežinome, kas ją siejo su knygnešiu Juozu Bieliu.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

2 koment. Iš ciklo „Užmiršti Punsko krašto knygnešiai“: J. Babkauskas ir J. Bielys

  1. Juozas iš Suvalkų sako:

    Juozas Bielys, Simono ( Mykolo s.,g.1840 m. Mockavos Navininkuose) ir Marijonos Zdanytės s., gimė Navininkuose (nežine kuriuose) 1873.01.02/14 d. 1872 m. Mockavos Navininkuose gyveno 30 metų turintis Juozas ir Agnietė Bielysiai. Tokią pavardę turintys žmonės gyveno: Mockavos Navininkuose 1834-1845 – Kazimiero, Mykolo, Martyno, Juozo, Vavžinco, Simono, Stanislovo, Kreivėnuose 1839 m. – Jurgio, Giluišiuose 1838 m. – Augustino, Valinčiuose 1864 m. – Motiejo, Naujuose Alksnėnuose 1872 m. – Augustino šeimos. XIX a. Seivų Navininkuose tokią pavarde turinčių žmonių nerasta.

  2. Valentas sako:

    Del Juozo Bielio is Navinyku kaimo. O gal Jis buvo is Navinyku kaimo, kuris yra prie pat Sangrudos.