Įdomios praeities nuotrupos

Jonas Česnakevičius iš Kazlų Rūdos atsiuntė įdomios informacijos.

1577 m. Kristupas Radvila Našlaitėlis rašęs broliui Jurgiui Radvilai: „Jūsų malonybe, esi lietuvis, ne lenkas. Laikykis, Jūsų malonybe, savo tautos, to neslėpdamas. Lenkai supranta, kad negali jos paglemžti, todėl stengiasi visokiais būdais jai kenkti.“

Kai Jurgis Radvila 1582 m. įsteigė Vilniuje pirmąją dvasinę kunigų seminariją su 12 klierikų išlaikymu, nurodė jiems vieną sąlygą – gerai mokėti lietuvių kalbą. Šis gabus mokslams, imlaus proto vyras, būdamas tik 27 metų, 1583 m. Katedroje buvo iškilmingai konsekruotas Vilniaus vyskupu, o tų pačių metų pabaigoje pakeltas į kardinolus. Tačiau jį, „litviną“, 1591 m. paskirtą Krokuvos vyskupu (kur išbuvo iki mirties), lenkai priėmė atšiauriai, su aiškiu nepasitenkinimu.

1794 IV 24 Jokūbas Jasinskis Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą. Tada į sukilėlius vėl buvo prabilta lietuviškai, Vilnius vėl paskelbtas sostine.

 ***

 vilniausBesidomintiems Vilniaus miesto bei Lietuvos žydų istorija ir kultūra turėtų būti žinomas Vilniaus Gaono vardas. Su šia didžia asmenybe (Elijahu ben Šlomo Zalman, labiau žinomu kaip Vilniaus Gaonas) galima susipažinti grįžus į Vilniaus praeitį.

Vilniuje Gaono vardas įamžintais keliais būdais. Šalia Žydų gatvės senamiestyje yra Gaono gatvė. Netoliese galima rasti ir paminklą – biustą Vilniaus Gaonui, o adresu Žydų gatvė 3, kur jis gyveno – memorialinę lentą. Sostinėje dar yra Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Taip pat paskelbta daug mokslinių monografijų ir publicistinių straipsnių jidiš, prancūzų, ispanų, italų, vokiečių, arabų ir japonų kalbomis.

Išsamiausiai Gaono gyvenimas ir veikla atskleisti Mejerio Šubo monografijoje „Talmudinio mokslo žvaigždė“. Hebrajų kalba Gaonas reiškia milžiną. Šį didingą kreipinį jis gavo dėl savo mokslinio požiūrio į dvasinius dalykus.

Vilniaus Gaonas gimė 1720 m. Kėdainiuose ir jau vaikystėje pradėjo stebinti savo religinėmis žiniomis. Būdamas vos šešerių metų, Vilniaus Didžiojoje sinagogoje sakė pamokslą. Rabinų mokykloje nesimokė, bet savarankiškai studijavo Šventąjį Raštą ir Talmudą. Būdamas devynerių, susipažino su svarbiausiais žydams dvasiniais tekstais ir jų komentarais. Nuo trylikos metų pradėjo gilintis į praktinę Kabalą. Trisdešimties metų jau buvo garsus ir gerbiamas vyresnių rabinų. 1740–1745 m. daug keliavo po Lenkiją ir Vokietiją. Nuo 1745 m. iki mirties Gaonas gyveno Vilniuje. Vietos žydų bendruomenė jam siūlė tapti rabinu ir vadovauti ješivai (rabinų mokyklai), tačiau jis atsisakė ir atsidėjo vien Talmudo studijoms. Gaonas išgarsino Vilnių, jo dėka visoje Lietuvoje pradėjo steigtis ješivos. Vilnius tapo dvasiniu žydų centru, dažnai vadinamu „Šiaurės Jeruzale“. Žymi Gaono mintis, kad pasaulis ir Dievas pažinti tik mąstymu. Iš viso jis paliko per 70 savo veikalų. Gaonas pirmasis išdrįso pataisyti Talmudą – Šventraštį, atidžiai ištyrinėjęs originalą ir komentarus. Tokiu būdu jis tapo žymiausiu visų laikų talmudistu ir įtvirtino Lietuvą kaip žydų filosofijos ir kultūros centrą. Žydų bendruomenės gyvenimas nuo pat XIV a. buvo svarbi lietuvių visuomenės gyvenimo dalis. Sustojus ties Lietuvos miestais ir miesteliais, jų istorija, galima pastebėti, jog didelę dalį juose sudaro žydų bendruomenės. Vilniaus Gaonas, parodydamas turtingą istorinę žydų praeitį, išgarsino Vilnių tuometiniame žydų pasaulyje.

G. Pakutkienė, punskas.pl

vienas komentaras Įdomios praeities nuotrupos;

  1. Juozas iš Suvalkų sako:

    Kalbant apie Vilniaus žydus reikia paminėti tai, kad „…1919.04.19 d. ir vėliau lenkų kariuomenei įsiveržius į Vilnių, lenkai išžudė 54 žydus, tarp jų jų rašytoją Vaiterį, ir apiplėšė žydų visuomenę iš 6 milijonų rusų rublių…“ „VILNIAUS GOLGOTA“, Kaunas 1930 m.