Dovana Žagarių bažnytėlei

 Kovo 24 d. Seinų „Lietuvių namuose“ apsilankė „Vidupio“ bendruomenės pirmininkas Alfonsas Vitkauskas ir audėja, mezgėja, siuvinėtoja Onutė Bogušinskienė. Onutė atvežė ir padovanojo Žagarių bažnytėlei savo darbus: vynuogių kekėmis išsiuvinėtas staltieses – arnotus, baldakimus. Šie darbai prieš Velykas papuoš Žagarių bažnytėlės altorių.

 staltieses

„Lietuvių namuose“ viešnią sutiko darbuotojai. Atvyko taip pat kun. Petras ir Birutė Roglienė iš Žagarių, kuri buvo gerb. Onutei davusi audeklo ir paprašiusi išsiuvinėti. Jos abi nusifotografavo „Lietuvių namų“ didesnėje salėje, kur ant sienos kabo Birutės iš sėklų suklijuoti Lietuvos ir Lenkijos herbai, o ant stalų ištiestos Onutės naujai išsiuvinėtos staltiesės, skirtos Žagarių bažnytėlei. Šias staltieses ji vadina arnotais. Apsiuvo jas baltais kutais, kuriuos vadina machrais. Pataria staltieses skalbti tik rankomis ir su ūkišku muilu, nes skalbiant skalbimo mašinoje nuo skalbimo miltelių gali išblukti spalvotos vynuogės.

 Onutė Bogušinskienė gimusi 1935 m. birželio 26 d. Remeškevičių šeimoje Pivašiūnų parapijos Eigirdonių kaime. Buvo ketvirtas vaikas, augo su keturiais broliais. Mama mirė, kai Onutei sukako 10 metukų. Reikėjo anksti išmokti amato, šeimininkės pareigų. Išmoko gaminti valgius, verpti, austi šešianyčius, devynianyčius, siūti. Ištekėjo būdama 28 metų už Jono Bogušinsko savam Eigirdonių kaime. Bogušinskai ūkininkavo 16 ha žemės ūkyje. Užaugino du sūnus ir dukrą. Vyras mirė prieš 7 metus.

 Onutės darbai (audiniai, siuvinėjimai) puošia Alytaus naujos bažnyčios altorius, gimtosios parapijos Pivašiūnų bažnyčią, Butrimonių ir dabar Žagarių bažnytėlę. Ji pati sukuria pavyzdžius (daugiausia tai būna vynuogių šakelės). Rankdarbius atlikti iš močiutės prieš keletą metų išmoko anūkė Vilma. Ji puikiai siuvinėja, dalyvauja parodose. Abi mėgsta gėles. Onutės namuose yra net 50 įvairių gėlių.

 Onutė mokėjo ir tebemoka pati atlikti ūkio darbus: ir moteriškus, ir vyriškus. Šienauja, augino vis pulką paukščių, tarp jų žąsų. Siuvo žiemai šiltas antklodes su jų plunksnom ir parduodavo ar dovanodavo. Dar laikė avis, jų vilną taip pat panaudodavo antklodėms. Užsikloja tokia antklode pati bei pataria klotis ir kitiems, kadangi vilna „sugeria“ visus skausmus.

 Jaunystėje su broliais mėgo dainuoti, buvo gera šokėja (iki dabar ji šokių mėgėja), padėdavo einant stacijas.

 Eigirdonių kaime seniau buvo 55 gyventojai. Kai 1956 m. susikūrė kolūkis, žmonių sumažėjo. Onutės broliai išsimokę išsikėlė dirbti į Vilnių, o jinai prieš keletą metų – į Alytų. Bet sugrįžta gimtinėn. Pernai užaugino 57 viščiukus. O seniau taip pat sėjo linus, rovė, braukė, mynė. Kolūkyje dirbo 10 metų. Paskui Alytuje medvilnės įmonėje dirbo – aptarnavo net 46 stakles. Žemę perrašė vaikams. Pasistatė iš nusipirkto svirno medinį namą. Dabar daugiausia siuvinėja, dirba darželyje, puoselėja lauko ir kambarines gėles.

 Eugenija Pakutkienė, punskas.pl

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *


aštuoni − 2 =

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>