Bitėnus aplankyti reikia!

Lietuvos nepriklausomybės 100-metis mus kviečia ir įpareigoja pažinti lietuvių tautos atgimimo veikėjus, Vasario 16-osios istorinį kontekstą, aplankyti svarbias tautos istorijoje vietas. Viena iš jų yra Klaipėdos kraštas – Mažosios Lietuvos dalis.

Į Bitėnus išsiruošėme vieną lietingą liepos penktadienį, vykdami pakeliui į Šilutę. Labai magėjo pamatyti šį svarbų knygnešių ir knygų spausdinimo centrą. Į jį atvykome ankstyvą popietę.

Martyno Jankaus sodybos kieme stovi 1972 m. pastatytas Gedimino Lauciaus paminklinis stulpas su varpu. Šalimais atstatytos spaustuvės pastato puikuojasi knygnešystės laikų spausdinimo mašina, kiek tolėliau – klėtis, kurios rūsyje kitados buvo slepiama Aušra.

Gedimino Lauciaus paminklinis stulpas ir atminimo lenta

Gedimino Lauciaus paminklinis stulpas ir atminimo lenta

Spaustuvininko ir Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejaus darbuotoja, vyriausioji rinkinių saugotoja – Lina Vasiliauskaitė – sužinojusi, kad esame iš Punsko Aušros leidyklos, labai nudžiunga. Ji nuoširdžiai ir išsamiai pasakoja mums apie M. Jankų ir jo muziejaus įkūrimo istoriją.  

Pasak Linos Vasiliauskaitės, muziejaus įkūrimo iniciatorius buvo dabartinis Vilniaus universiteto profesorius Domas Kaunas. Tai buvo nepalankūs lietuvių istorinio paveldui saugoti L. Brežnevo laikai. Norint prikelti iš užmaršties M. Jankaus atminimą, imtasi gudrybės: sumanyta paminėti 1904 m. pirmą kartą iš vokiečių į lietuvių kalbą išversto ir Bitėnuose, M. Jankaus spaustuvėje, išspausdinto Komunistų partijos manifesto jubiliejų. Po šio jubiliejaus priedanga buvo galima oficialiai domėtis M. Jankumi, jo veikla, kalbėti apie svarbiausius jo darbus: Aušros leidimą, knygnešystę, pogrindinę lietuvišką spaudą, Gelbėjimo komiteto veiklą ir kt.

Lina Vasiliauskaitė pasakoja apie muziejų

Lina Vasiliauskaitė pasakoja apie muziejų

Lina papasakojo apie muziejaus įkūrimo pradžią: „Iš pradžių mūsų muziejus neturėjo oficialaus statuso, tai buvo tik Bitėnų mokyklos patalpose surengta ekspozicija. Ši ekspozicija paskatino vietos gyventojus domėtis M. Jankaus asmenybe, Klaipėdos krašto istorija, pradėti rinkti eksponatus. Tuo metu muziejui vadovavo ir kraštotyrinį darbą dirbo Bitėnų mokyklos pradinių klasių mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai. Daug naudingos informacijos apie buvusią spaustuvę pateikė Bitėnų kaimo gyventojai.“

Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi M. Jankaus spaustuvė, sudegė 1946 m. Remiantis žmonių pasakojimais ir senomis nuotraukomis sumanyta objektą atstatyti. Pinigus statybai aukojo visame pasaulyje gyvenantys lietuviai, M. Jankaus vaikaičiai ir Lietuvos organizacijos. Darbai užsitęsė ir jie buvo baigti tik 1998 m. Į atstatytą pastatą buvo perkelta muziejaus ekspozicija.

M. Jankaus spausdintos knygos

M. Jankaus spausdintos knygos

Lina Vasiliauskaitė daug ir gražiai kalbėjo apie Martyną Jankų. Jis buvo Mažosios Lietuvos veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas iš Aušros leidėjų ir redaktorių. Vadovavo Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komitetui, atstovavo Klaipėdos kraštui Valstybės taryboje, buvo Tilžės akto signataras.

M. Jankus gimė 1858 m. Bitėnuose. Baigęs kaimo pradinę mokyklą, mokėsi pats. Netoli esančioje Ragainėje pramoko spaustuvininko amato. 1882 m. išleido pirmą savo leidinį Lietuviszkos ir seniausios dainų knygelės. Kai 1883 m. pasirodė Aušra, tapo jos atsakinguoju sekretoriumi, rėmėju ir platintoju. Vėliau talkino leidžiant V. Kudirkos Varpą, buvo jo administratoriumi ir atsakinguoju redaktoriumi. M. Jankus leido GarsąŪkininkų prietelių, Naująją aušrąSaulėteką, satyrinį laikraštėlį TetutėLietuvišką darbininką, dienraštį Dienos laps. Savo spaustuvėse (Ragainėje, Bitėnuose, Klaipėdoje ir Šilutėje) išspausdino apie 400 knygų, 27 periodinius leidinius lietuvių ir vokiečių kalbomis. 150 knygų ir 10 periodinių leidinių lietuvių kalba buvo skirta Mažajai Lietuvai.

M. Jankus buvo vienas iš draugijos Birutė steigėjų ir blaivybės draugijos Lietuvos žvaigždė svarbiausias organizatorius. Jis knygas tiekė knygnešiams, organizavo nelegalių spaudinių gabenimą į Didžiąją Lietuvą.

Per pirmąjį pasaulinį karą M. Jankus su šeima buvo deportuotas į Rusiją. Karui pasibaigus jis sugrįžo į savo gimtinę ir įsijungė į lietuvių politinį judėjimą. M. Jankus vadovavo Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui, dėl kurio veiklos 1923 m. Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Ilgainiui M. Jankus tapo savotiška Klaipėdos krašto vizitine kortele ir buvo apdovanotas aukštais Lietuvos ir užsienio šalių ordinais. Kai 1939 m. hitlerinė Vokietija užėmė Klaipėdos kraštą, M. Jankus persikėlė į Kauną. Į Bitėnus sugrįžo 1944 m. Artėjant frontui buvo priverstas trauktis į Vokietijos gilumą. Mirė 1946 m. perkeltųjų asmenų stovykloje, Flensburge. 1993 m. buvo perlaidotas Bitėnų kapinėse.

Martyno Jankaus muziejaus rinkiniai

Martyno Jankaus muziejaus rinkiniai


  Didelį įspūdį paliko mums Martyno Jankaus muziejaus rinkiniai. Apie juos galima paskaityti muziejaus interneto svetainėje (http://www.jankausmuziejus.lt). Muziejinei ekspozicijai skirtos yra dvi salės: mažoji, kurioje buvo raidžių rinkykla, ir didžioji, kurioje stovėjo spausdinimo mašinos. Muziejuje yra daug knygų, laiškų, knygnešių laikų spaudos, knygų, atsiminimų apie Martyną Jankų, dokumentų, jo asmeninių daiktų. Čia galima pamatyti ir ypatingą Amžinosios Rambyno kalno knygos, kurią M. Jankus gavo 70-mečio proga, kopiją. Originalas yra saugomas M. Mažvydo bibliotekoje. Pirmame jos puslapyje yra Vydūno įrašas. Lina Vasiliauskaitė, Martyno Jankaus muziejaus vyriausioji rinkinių saugotoja, pasiūlo įsirašyti ir mums.
 
Lina Vasiliauskaitė prie Amžinosios Rambyno kalno knygos

Lina Vasiliauskaitė prie Amžinosios Rambyno kalno knygos

Paskui Lina nusiveda mus ir į klėtelę, kurioje kasmet yra organizuojamos įvairios edukacinės programos, profesionalūs knygos gamybos, knygrišybos, popieriaus marmuravimo mokymai ir kt.

Knygų įrišimo ekspozicija klėtelėje

Knygų įrišimo ekspozicija klėtelėje

Pro klėtelės langus nusidriekia Mažosios Lietuvos paveikslų sodas. Tai žavi paveikslų galerija po atviru dangumi. Ji buvo įkurta 2003 metais. Vėliau ji augo ir plėtėsi, vis pasipuošdama naujais kūriniais. Čia kasmet yra organizuojami jaunųjų dailininkų plenerai. Jo dalyviai turi galimybę pasisemti istorinių žinių, kurios vėliau atsispindi jų darbuose.

Paveikslų galerija po atviru dangumi

Paveikslų galerija po atviru dangumi

Visa, ką pamatėme ir išgirdome Bitėnuose, pasiliks ilgam, gal visam laikui, mūsų atmintyje. Atsisveikiname su mus lydėjusia muziejaus darbuotoja.

„Būtinai užsukite į Bitėnų kapines. Ten Mažosios Lietuvos Panteonas“, – priminė šviesiaplaukė Lina. Išskirtinio grožio Bitėnų senosios evangelikų liuteronų kapinės yra įsikūrusios aukštame dešiniajame Nemuno krante tarp Bitėnų ir Rambyno kalno. Čia yra Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio Banaičio, Jono Vanagaičio ir kitų įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų kapai.

 
M. Jankaus kapas Bitėnų kapinėse

M. Jankaus kapas Bitėnų kapinėse

Vydūno kapas Bitėnų kapinėse

Vydūno kapas Bitėnų kapinėse

 Dėkojame Linai Vasiliauskaitei už ekskursiją, įdomius pasakojimus ir nuoširdumą.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.