Birželio sukilimo 72-osios metinės

1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiofoną buvo paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas ir laikinosios vyriausybės, kuriai vadovavo Juozas Ambrazevičius, sudėtis. Prasidėjo ne visai savaitę trukęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas prieš sovietų okupantus.

1941-ųjų birželio sukilimo dalyviai. Bundesarchiv nuotrauka

1941-ųjų birželio sukilimo dalyviai. Bundesarchiv nuotrauka

Sukilimui vadovavo ir jo pagrindą sudarė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuriame buvo ir daug Lietuvos kariuomenės karininkų. Prasidėjus karo veiksmams, į sukilimą masiškai įsijungė Lietuvos gyventojai, kurių dauguma turėjo karinį pasirengimą Lietuvos kariuomenėje.

Nors lietuviai buvo silpnai ginkluoti arba visai beginkliai, jie nuginkluodavo sovietų karius ir karininkus, politinius vadovus, stojo į kovą su besitraukiančiais sovietų daliniais. Ši kova nebuvo lengva ir pareikalavo aukų. Lietuviai savo jėgomis išvadavo Kauną, Vilnių ir kitus miestus, miestelius bei kaimus.

Birželio sukilimas įrodė, kad lietuvių tauta nesitaiksto su sovietine okupacija, o pasauliui skelbė Lietuvos valią kovoti dėl Tėvynės laisvės. Sukilimas davė pradžią partizaniniam judėjimui, kuris tęsėsi iki 1953 metų.

Ilgus metus sovietinė propaganda apie Birželio sukilimą vertė žmones tylėti. Juodą šešėlį sukilimui metė ir žydų žudynės pačioje sukilimo pradžioje.

Birželio 23-iosios sukilimo reikšmė dažnai yra ne tik neįvertinta, bet ir menkinama.

Parengė sb, punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.