„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ vėl grįžta į Lietuvą

Filmas apie Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą vėl grįžta į Lietuvos ekranus. 2018 m. rugsėjo 29 d. „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ dalyvaus partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „JŪS – MŪSŲ ŠIRDYSE“, kuris vyks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje, A. Mickevičiaus g. 19.

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – tai pirmas pilno metražo filmas apie Lietuvos partizanus ir jų ryšininkus Lenkijos ir Lietuvos pasienyje 1945–1949 m. „Baladė“ yra dokumentinio pobūdžio su meniniais vaidybos elementais. Pagrindinis filmo leitmotyvas – dviejų Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūtis 1949 m. gruodžio 15-ąją Šlynakiemyje, netoli Punsko.

Filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis. II režisierė – Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Filmo scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorinės įžvalgos – dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas. „Baladė“ buvo kuriama 6-erius metus.

Filmo premjera vyko 2016 m. balandžio 10 d. Punsko lietuvių kultūros namuose. Jis buvo rodomas dar kartą Punske, taip pat Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kt. Filmą parodė ir Lietuvos televizija.

Spalio mėnesį „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“, kaip ir kiti festivalio filmai, bus demonstruojama įvairiose Kauno miesto salėse, lapkričio mėnesį – Lietuvos regionuose, taip pat Punske (lapkričio 10 d. LKN).

 filmu-festivalis

Festivalio temos:

1. Partizaninio karo priežastys
2. Partizaninių pajėgų struktūra
3. Partizanų kovos strategija ir taktika (ginkluotė)
4. Partizaninių organizacijų vienijimosi procesas
5. Kolaboravimas ir išdavystės
6. Partizaninis karas: tautos pergalė ar pralaimėjimas
Kitos temos:
Partizaninė spauda
Tremtis


Festivalyje numatomi demonstruoti filmai

 

„Laisvės kryžkelės. Pietų Lietuvos partizanų sritis. Apybraiža apie Adolfą Ramanauską-Vanagą“

Dokumentinis, 2010 m., 10 min.
Kūrybinė grupė: Dalius Žygelis

Ričardas Čekutis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, matydamas savo tautiečių kančias, kasdieninius žmonių areštus, okupantų savivalę, būsimasis partizanų vadas galutinai apsisprendė išeiti kovoti drauge su kitais jau veikiančiais laisvės kovotojais. Adolfas Ramanauskas pasirinko Vanago slapyvardį, iš pradžių vadovavo Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1946 m. – Merkio rinktinės vadas, 1947-ųjų rudenį ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o po D. Jėčio-Ąžuolo žūties paskirtas ir Pietų Lietuvos srities vadu. Sričiai sėkmingai vadovavo iki 1948 m. spalio, kai išvyko į Vakarų Lietuvą tęsti visos Lietuvos partizanų vienijimąsi.
1949 m. vasario mėn. vykusiame visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime Adolfas Ramanauskas išrinktas Vyriausiosios vadovybės nariu, LLKS pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto pavaduotoju. 1950 m. sausio 19 d. buvo paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu, o vasario 2 d. Adolfas Ramanauskas patvirtino pradėjęs eiti šias naujas pareigas. 1956 m. spalio 11 d. išduotas bendramokslio. Apgydytas Vanagas buvo kankinamas dar beveik metus. 1957 m. lapkričio 29 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo nutarimu jam įvykdyta mirties bausmė.


„Tėvynė – tai ta vieta žemėje, už kurią tu esi atsakingas“

Dokumentinis-eksperimentinis, 2016 m., 77 min.
Režisierė Rima Vinerskaitė
Filmavo Rima Vinerskaitė
Robertas Kisielius
Laurynas Lukoševičius
Montažas Audrius Grigoraitis
Rimos Vinerskaitės – režisierės, Aistės Petrauskienės – istorikės dokumentinio-eksperimentinio filmo Ratnyčios upelio kranto bunkeryje idėjos įgyvendinimas.

Apgyvendinami laikinai pakaitomis Juozas Kavaliauskas, kalvis, Mikas Suraučius, kompozitorius, Tomas Vailionis, eilinis, 100-osios kuopos karys savanoris, Ramūnas Šerpetauskas, karininkas, Miroslavas Filistovič, kapitonas, karo medicinos tarnybos psichologas. Kiekvieno apmąstymai apie Tėvynę, rezistenciją, asmeninę atsakomybę, pasipriešinimą.

Dainavos apygardai vadovavusių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio, Adolfo Ramanausko-Vanago, Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, Juozo Gegužio-Diemedžio biografijų prisiminimai ir liudijimai.


„Partizano žmona“

Dokumentinis, 2011 m., 50 min.
A Propos studija
Scenarijaus autorius Vytautas V. Landsbergis
Režisierius Vytautas V. Landsbergis
Agnė Marcinkevičiūtė
Operatorius Audrius Kemežys
Gvidas Kovėra
Montažo dizaineris Tomas Rugevičius-Rugys
Garso operatorius Vytis Puronas
Filmo prodiuseris Vytautas V. Landsbergis

1948 m. Paryžiuje dr. Nijolė Bražėnaitė-Poretto susipažino su partizanų vadu Juozu Lukša-Daumantu, atvykusiu iš Lietuvos slaptai misijai. 1950 m. vasarą juodu susituokė. Mokydamasis prancūzų ir JAV žvalgybos mokyklose, Juozas Lukša-Daumantas turėjo slapstytis, dažnai keitė gyvenimo vietą. Vienintelė galimybė palaikyti ryšį su žmona Juozui Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vedybų Juozas Lukša anglų žvalgybos lėktuvu buvo perskraidintas į Lietuvą su dar dviem Vakaruose mokytais partizanais.

1951 m. rugsėjo 4 d. Juozas Lukša žuvo išduotas buvusio bendražygio J. Kukausko. Jo palaidojimo vieta nežinoma.

1953 m. Nijolė Lukšienė persikėlė gyventi į JAV. 1957 m. JAV kongresmenas Č. J. Kerstanas pranešė Nijolei apie jos vyro Lukšos žūtį. Iki tol net šešerius metus Nijolė nieko nežinojo apie savo mylimąjį. Tuomet jai buvo 33 metai. Antrąsyk Nijolė Lukšienė ištekėjo už italų gydytojo Florenso Poretto. Išaugino dvi dukras – Liuciją ir Laurą. Kasmet rugsėjį Nijolė atvažiuoja į Lietuvą, aplanko Juozo žūties vietą.


„Nematomas frontas“

Dokumentinis, 2014 m., 87 min.
Kino kūrėjai: Jonas Ohmanas
Vincas Sruoginis
Markas Johstonas

„Tik nepasiduokit gyvi.“ „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui!“ „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai.“ Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo ir partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpose. Sovietų valdžios karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistų pasaulį Sovietų Sąjungoje.
Filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus. Poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.


„Ledo vaikai“

Dokumentinis, 2013 m., 68 min.
Kūrybinė grupė:
Justinas Lingys (Lietuva)
Jonas Ohmanas (Švedija)
Edgaras Engizeris (Latvija)
Inga Berulienė (Lietuva)
Algis Liutkevičius (Lietuva)
Vytautas Jankevičius (Lietuva)
Algimantas Apanavičius (Lietuva)
Tomas Ribaitis (Lietuva)
Leonidas Glušajevas (Lietuva)
Ken Basford (Didžioji Britanija)
Živilė Kropaitė (Lietuva)
Raimondas Šeštakauskas (Lietuva)
Lina Lingienė (Lietuva)
Ieva Jegelavičiūtė (Lietuva)
Žydrūnas Tamas (Lietuva)
Ala Asovskaja (Lietuva)
Algirdas Žvinakevičius (Lietuva)

TV Europa užsakymu sukurtas autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos filmas „Ledo vaikai“, kurį pristato istorikė Sandra Kalnietė (Latvija).
1941-06-21 prasidėjusi Baltijos šalių okupacija, masiniai areštai, be teismo tremtis į Sibirą. 800 kilometrų už poliarinio rato, Lenos žiotyse, Trofimovsko saloje, žiemą po 12 valandų dirbusių vaikų likimai latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Parodyta vietinių evenkų atjauta išmokė tremtinių moteris ir vaikus vartoti žalią, nevirtą žuvį, apsisaugoti nuo ligų, išlaikyti gyvybę atšiauriomis sąlygomis. Po Stalino mirties atsivėrusi viltis sugrįžti į Lietuvą, bet laukė persekiojimai, atgalinė tremtis. Šios aplinkybės išugdė imunitetą – išlaikyti šiaurietišką išdidumą, pasipriešinti, nepasiduoti.


„Partizanų spauda“

Dokumentinis, 2011 m., 26 min.
Kūrybinė grupė:
Inga Berulienė
Justinas Lingys
Jonas Narbutas
Ramūnas Skersys
Elvinas Azovič
Anatolijus Tetiušinas

XX a. Lietuvos istorijoje itin svarbus rezistencinės kovos laikotarpis, kuris prasidėjo 1944 m. ir truko iki 6-ojo dešimtmečio vidurio. Tuo metu ypač aktualus tapo visuomenės švietimas, nes jos moralinius orientyrus negailestingai naikino sovietinė propaganda. Partizaninė spauda – tai karo laikotarpio spauda. Dauguma leidėjų taip ir liko anonimai, jie kaip karo korespondentai darė savo darbus ir dažnai žūdavo mūšiuose, bunkeriuose.
Apie partizanų spaudą pasakoja Ričardas Čekutis – žurnalistas, Dalius Žygelis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro „Gyvosios atminties“ programos vadovas, Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė – LR Seimo narė, Arvydas Anušauskas – istorikas.


„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“

Vaidybinis-dokumentinis, 2016 m., 100 min.

Autorius Sigitas Birgelis
Režisieriai: Sigitas Birgelis

Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
Scenarijus parengtas pagal Punsko krašto partizanų ryšininkių Teklės Pauliukonytės ir Janinos Judickaitės prisiminimus. Vaidina Punsko, Vilniaus ir Kauno aktoriai. Prisiminimais dalijasi partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, pokario rezistencijos liudininkai. Istorines įžvalgas pateikia istorikai dr. Bronius Makauskas ir dr. Darius Juodis. Muzika – Andrius Radziukynas.

„Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai visiems įdomu. Apie tragiškus įvykius Šlynakiemyje pirmą kartą sužinojau prieš 26 metus. Laikas yra sąlyginis reiškinys. Jis teisingas, visagalis, viską žinąs; viską gydo, pateisina, įvertina, atleidžia. Jis sustingo žmonių atmintyje prie senų Šlynakiemio pušų. Nežinau, kiek joms šiandien metų, bet jos senesnės nei anų dienų įvykiai. Mano tėvui tada ėjo 20-oji žiema. Nepasakojo jis man apie partizanus; tylenis būdamas retai kalbėdavo, nes net pagalvoti apie tai buvo pavojinga. Vėliau supratau, kiek per gyvenimą man pasakojo tylėdamas. Daug vėliau sužinojau, kad nuo vietos, kur 1949 m. gruodžio mėn. 15 d. žuvo Lietuvos laisvės sąjūdžio karžygys, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas, mane skiria 2 km. ir 41 metai. Man tuomet nebuvo net 30-ies.“


„Nesulaužyta priesaika“

Dokumentinis, 2007 m., 28 min.
Agnės Marcinkevičiūtės režisuotas dokumentinis filmas – pasakojimas apie kupiną išbandymų Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės partizano Juozo Armonaičio-Triupo vaikystę, jaunystę, ankstyvą apsisprendimą prisijungti prie partizaninio judėjimo. Pasakojimas apie draugų žūtis, išdavystę, atviras kovas, patekimą į KGB rankas, kankinimus, lageriuose praleistus metus ir priesaikos laikymąsi. Greta partizano Juozo Armonaičio-Triupo, prisiminimais dalinasi lietuvių dvasininkas, disidentas Alfonsas Svarinskas, buvusi ryšininkė Aldona Vilutienė. Filme glaustai supažindinama su to meto pasipriešinimo istorija, pateikiami dokumentai, autentiškos fotografijos, grojamos partizanų dainos. Istorijos faktus komentuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Dalia Kuodytė, žurnalistas Ričardas Čekutis ir istorikas Jonas Gustaitis.


„Kupiškio krašto rezistencijos istorija“

Dokumentinis-vaidybinis, 2015-15-04, 30 min.
Filmo kūrėjai: Vilija Morkūnaitė

Petras Vireliūnas

Užsakovas Kupiškio etnografinis muziejus
Tai pirmas filmas, pasakojantis apie Kupiškio krašto rezistencinį judėjimą po Antrojo pasaulinio karo. Pasakojimas apie vieną iš partizaninės kovos vadų Albiną Tindžiulį-Dėdę. Tai žmogus, kuris kaip tūkstančiai kitų turėjęs padaryti svarbiausius savo gyvenimo darbus. Karo aviacijos lakūnas, kapitonas, generolo Antano Gustaičio adjutantas, partizanų vadas. Kupiškio krašte žuvo per 650 partizanų. Visų žmonių atminimui. Prisiminti, negalima užmiršti…


„Ištikimybės priesaika: partizanų metraštininkas Audrius Drukčius“
Dokumentinis, 2012 m., 208 min.
Kūrybinė grupė: Audrius Navickas

K. ir G. Kajokai

Audrius Drukčius partizano priesaiką davė, kai jam tebuvo septyniolika, po to, kai miške žuvo brolis. Tačiau netrukus iš būrio vado Balio Vaičėno-Kiubarto gavo specialią užduotį, kurią sąžiningai ir nuosekliai vykdė visą gyvenimą – būti laisvės kovų metraštininku, perteikiančiu tikrąjį jų vaizdą.

Jo sukaupta ir išsaugota archyvinė medžiaga tapo pagrindu solidžiai studijai apie „Lokio“ rinktinę, o daugiau kaip 6000 eksponatų – Obelių muziejaus Rokiškio rajone pagrindu. Ir šiandien šis Audriaus Drukčiaus archyvas vertinamas kaip vienas įvairiapusiškiausių laisvės kovų atspindžių.


„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“

„Tokia buvo dalia“

Dokumentinis, 1 dalis, 2016 m., 34 min.

Video autorius Virginijus Kašinskas
Laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys, visuomenininkas Jonas Kadžiulis-Bėda surado savo buvusio bunkerio vietą Dabužių miške su kitais entuziastais ir pagalbininkais 2009 m. vasarą ir atkūrė buvusią slėptuvę. Jono Kadžiulio-Bėdos prisiminimai bunkeryje.
Gimė 1929-01-29. 1948–1953 m. kovojo partizanų gretose, išduotas ir nuteistas kalėjo 25 metus, vėliau 10 metų išbuvo tremtyje. 1998-04-14 buvo pripažintas kariu savanoriu. 1998-05-13 jam suteiktas leitenanto karinis laipsnis.


„BUNKERIS“. „Partizanų kuopos vadas Jonas Kadžiulis-Bėda“

„Pasiryžę buvom žūti“

Dokumentinis, 2 dalis, 2016 m., 31 min.

„… ekskursantai iš viso pasaulio buvo šiame bunkeryje…“ Jono Kadžiulio-Bėdos interviu bunkeryje žiemą (net garas iš burnos eina kvėpuojant). Deklamuoja savo eiles apie merginą prie sužeisto partizano, prašančio jį palikti ir išsaugoti savo gyvybę. Jonas išsiskiria savo dvasingumu, išgyventų sunkumų apmąstymais, minčių dėstymo skaidrumu, pavydėtinu susikaupimu.

„… šiuose kraštuose dirbo apie 200 stribų partizanų, buvo apie 250 smogikų…“


„Lagerių moterys“

Dokumentinis, 2011 m., 29 min.
Autoriai: Vytautas Damaševičius

Juozas Matonis
Nijolė Sadūnaitė nuo sovietinės okupacijos laikų rezistentė ir disidentė. Perėjo Sibiro lagerių pragarą aštuntajame dešimtmetyje. Augusi okupuotoje Lietuvoje matė pokario kovas, suguldytus žuvusius partizanus miestelio aikštėje, areštus, trėmimus. Išaugusi tikinčioje šeimoje, Nijolė pasirinko vienuolės kelią, užsiėmė eucharistine veikla, aktyviai dalyvavo pogrindžio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ leidime. 1974 m. buvo suimta ir nuteista lageriui ir tremčiai. Kalėjo Mordovijos politinių kalinių lageryje. Dalijasi prisiminimais apie tų lagerių nužmogintą pasaulį jau lagerių agonijos pabaigoje. Tarp Nijolės Sadūnaitės draugų buvo įvairių Sovietų Sąjungos tautybių politinių kalinių.


„Tremties muziejus „Šūbertinė“
Autorius Petras Jokubauskas
Tauragės partizanų ir tremtinių muziejaus varganas ir ilgas ruošimo periodas, džiaugsmingi atidarymo momentai, jaunojo kario priesaika.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

Dokumentinis, 1 dalis, 2015 m., 59 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Kas tu esi, prof. Markuli?“

Dokumentinis, 2 dalis, 2015 m., 60 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Po Antrojo pasaulinio karo okupuotoje Lietuvoje partizano Antano Lukšos-Arūno ir partizano, MGB agento Juozo Markulio-Erelio biografijų paralelės.


„Agentūrinė byla „Vakarai“ 1947 m. Sigitas Kvietkauskas“
Dokumentinis, 2014 m., 52 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius
Sigitas Kvietkauskas, karo savanoris, partizanas, tremtinys, detaliai pasakoja, kaip iš jų sodybos pasienyje 1947 metais Juozas Lukša-Daumantas su grupe partizanų pirmą kartą perėjo Lenkijos sieną ir atlikę užduotį laimingai sugrįžo atgal.


„LAIKOM FRONTĄ!“ „Antanas Lukša“

Dokumentinis, 2015 m., 72 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininkas, partizanas Antanas Lukša-Arūnas, vienas iš keturių brolių partizanų, dalyvavo kautynėse su okupantais Mozūriškio miške. Dalyvavo taip pat išsiaiškinant Albino Markulio-Erelio išdavystes, planuojamą Lietuvos partizaninio pasipriešinimo sunaikinimą. Kovų draugo išduotas, kankintas, nuteistas ir ištremtas į Sibiro lagerius. Po tremties sugrįžęs sukūrė šeimą, aktyviai dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos kūrime.


„Lietuvos karininkas Jonas Semaška-Liepa“

Dokumentinis, 2014 m., 49 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Majoras Jonas Semaška-Liepa Žemaitijoje suvienijo veikusias pavienes partizanų grupes į organizuotą derinį – Žemaitijos legioną – ir tapo jo vadu. Istoriją pasakoja jo sūnus Jonas Semaška.


„Žemaitijos legionas 1944–1945 metais“

Dokumentinis, 2014 m., 88 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Paskutinio „Žemaitijos legiono“ žvalgybos štabo nario Stepono Grybausko kautynių, organizacinės veiklos vaizdingi prisiminimai.


„Paskutinis interviu su Vytautu Juodsnukiu“

Dokumentinis, 2013 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Ryšininko, partizano, tremtinio, rašytojo, dainininko Vytauto Juodsnukio prisiminimai, suguldyti jo parašytose prisiminimų knygose. Ligos patale perduoti linkėjimai neprarasti vilties, tikėjimo savo siekiais, palydėti tremtyje kurtais dainų posmais.


„Mylėjo ir myli Tėvynę. Bronė ir Bronius Jungaičiai“

Dokumentinis, 2015 m., 44 min.
Kūrybinė grupė: prof. Aleksandras Vitkus
Antanas Zinkevičius
Gintautas Tamilaitis
Vytautas Žymančius
Gintaras Zinkevičius

Kalvarijos krašto partizanų rėmėjų ir ryšininkų Bronės ir Broniaus Jungaičių nuveiktų darbų epizodai. Pavydėtinas Broniaus suvalkietiškas užsispyrimas, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, esančiam su negalia – be rankos plaštakos ir be vienos akies. Reto atkaklumo asmenybė.

Komentavimas negalimas.