„Aš esu tikrasis vynmedis“

   Jėzus kalbėjo savo mokiniams: 

 Jonas   „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. 
    Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad jūs duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai“.

Evangelija (Jn 15, 1–8)

***

Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

„Pasilikite manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu“

Atkreipkime dėmesį, kad šio skyriaus pirmosiose 10 eilučių žodis „pasilikti“ yra  pakartotas net vienuolika kartų. „Pasilikti“ krikščionio gyvenime yra vienas iš pačių pagrindinių terminų. Jėzus kalba apie vynmedį, nes tuo laiku Palestinoje buvo pilna vynmedžių. Žodis „vynmedis“ daugelį kartų yra minimas ir Senajame Testamente.  Izraelis yra vadinamas vynmedžiu, kuris liko neištikimas Dievui. Vynmedis su visomis savo šakelėmis yra gyvas organizmas. Tuo norima parodyti, kad ir krikščionių bendruomenė yra gyvas organizmas, bet ne organizacija. Jos gyvybė nekyla iš narių, bet iš Jėzaus, kuris yra gyvenimo šaltinis. Nariai, atskirti nuo to šaltinio, miršta. Šakeles, nenešančias vaisiaus, vynininkas nukerta ir sudegina. Mes galime būti nenaudingomis šakelėmis, jei:

a)  Atsisakome klausyti Jėzaus.
b)  Klausomės, bet tik paviršutiniškai, nepritardami visa širdimi ir savo gyvenimu.
c)  Jėzų tikime, bet užėjus gyvenimo sunkumams, rūpesčiams, Jį paliekame.

„Pasilikite manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu“ – parodo, kad Jėzus šiame pasaulyje gyvena tik tikinčiuosiuose, kurie „pasilieka“ Jame. Jį išpažinę priima savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju, seka Jo mokslą ir turi su Juo artimą ryšį, santykį. „Pasilikti Jame“ yra reikalingas asmeniškas apsisprendimas. Yra neįmanoma gyventi dviejuose pasauliuose: šiame pasaulyje (bet tai ne fizine prasme, o priimant pasaulio siūlomas vertybes) ir Jėzuje, kuris yra kiekvieno krikščionio gyvenimo šaltinis. „Pasilikti Jame“ nereiškia tik sekmadienį nueiti į bažnyčią, bet daug daugiau. Pasilikti Jame, tai gyventi pagal Jo žodžius, įrodant savo elgesiu, gyvenimo būdu, nežiūrint, ką kiti apie tave galvos. Pasilikti jame – tai būti viena su Kristumi, persiimti Jo mintimis, leisti veikti Jo Dvasiai, kuri yra mumyse.

Jėzus kalba ir apie vaisius: „Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių“. Pasilikimo Jame ženklai yra vaisiai, kurie pasirodo krikščionio gyvenime. Šventosios Dvasios vaisiai yra suminėti  laiške Galatams (5, 22–23): „Meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“. Atsiskyrus nuo Jėzaus yra neįmanoma „nešti vaisių“ – savo pastangomis, be Jėzaus, mes niekada neparodysime jokių vaisių. Nuo vynmedžio nukirsta šakelė nudžiūva. Kad pasiliktume Jame, turime mirti sau.   

Jėzau, padėk man išmokti pasilikti Tavyje. Tegul mano širdis virsta Tavo širdimi, kad man būtų brangu tai, ką Tu brangini.

Bernardinai.lt

Komentavimas negalimas.