Arba ta, arba ta

Arbata – vienas iš seniausių, bet ir populiariausių gėrimų (po vandens). Gaivina ir teikia žvalumo. Ją atrado kinai, bet didžiausios plantacijos yra Indijoje. Visos arbatos rūšys – iš to paties augalo, skiriasi tik apdorojimo ir paruošimo būdai.

Pagrindinės arbatos rūšys:

arbataBaltoji. Mažiausiai apdorota, todėl turi daugiausia sveikatai naudingų augalinės kilmės junginių. Renkama tik kelias dienas metuose, todėl jos tokia kaina. Pasižymi švelniu skoniu, nes arbatmedžio pumpurėliai renkami dar neišsiskleidę, primenantys šerkšną. Dėl to toks arbatos pavadinimas. Jis neturi nieko bendra su arbatos spalva. Baltojoje arbatoje yra antioksidantų, todėl ji vartojama norint išvengti vėžinių susirgimų.

Juodoji. Ši rūšis dažniausiai geriama Vakarų valstybėse. Pasižymi visiška lapų fermentacija, kuri prisideda prie didelio kofeino kiekio. Viename stiprios arbatos puodelyje jo yra maždaug tiek, kiek vienoje tabletėje nuo galvos skausmo. Geriausios kokybės yra „rankomis gaminami“ lapeliai, o arbata krepšeliuose – kaip viskas, kas daroma greitai ir masiškai. Naudinga dantims, nes juos stiprina (blogiau su jų spalva, bet tai jau kita pasaka). Saugo plaučius nuo neigiamo cigarečių dūmų poveikio, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, insulto riziką, migreną, pridėjus prie žaizdos ji greičiau gyja.

Žalioji arbata. Jos lapai džiovinami, garinami, po to vėl džiovinami. Ji padeda deginti riebalus, sumažina insulto ir neurologinių ligų riziką, plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą, pagerina širdies veiklą, slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą. Aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, nervų ląsteles ir raumenis, skatina odos regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, lėtina oksidaciją.

Raudonoji. Švelnaus skonio, neturi kofeino. Mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Taip pat gali padėti numesti svorį, bet tai nėra patvirtinta moksliniais tyrimais.

Birutė Sendaitė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.