Ar kažkas pasdarė?

„Kodėl visi skuba atšvęst šventes prieš šventes? Juk būdavo antra ir trečia Kalėdų diena, Velykos ir Atvelykis. Kas pasidarė, kad dabar šventės diena žymi ne šventės pradžią, o veikiau pabaigą? Gal kas žinot?“ – tokias klausimas buvo užduotas anų savaitį po mano paskuciniu straipsniu. Baisiai man knietėjo rasc atsakymų, ba ne cik komentuotojui įdomu, alė ir man pacai. Nieko nelaukus klusterėjau žmonių, kapgi ca yra su tuom ėglutių dabinimu ir namų apkarscymu lempukėm. Tep cikrai galėjau nesterlioc su klausinėjimu ir atsakyc iš savo kampo. Aš viena iš tų, katrį bent gruodzo vidurin jau būna isipičkinus namus, ba man tep pacinka, ba tadu pilnai išsibūnu su egluti, kalėdzini nuotaiku. Alė kap ciktai ėmė plaukc atsakymai in klausimų, tai supratau – pac malonumas daryc tokias, sakykim, apklausas. Nu ir atsakymai visoki, ir kitap kokias išvadas možna rašyc. Taigi mano pažįstamų gyvenimo ir feisbuko draugų dzidelė dalis parašė, kad yra kitap, nei misnau. Dauguma pasisakė, kad Kalėdom ruošasi ne gruodzo pradzoj, o tuoj prieš šventes arba cik per pacas Kūcas: „Mūs močutė visadu sakydavo, kad sanovėj tep darė. Paskuj ir pas juos namie tep buvo, kap augo. Tai dabar ir mes palaikom tradicijų“. Man tai sunku isivaizduoc, kap tep viskų per tas Kūcas možna spėc, alė mani nuramino, kad užtenka darbais šaimynoj pasdalyc ir viskų visadu možna spėc, ir net nesiskubyc. Nu ba tokia teisybė. Ne vienam raikia stovėc prie skarvados, šieno ieškoc kluono kampi (ba dar tai kiba kitur jau kvepianco šienuko ir nerastum, nebent tį kokio no pora metų užsimetusio), iššluoc paskucines dūlkes ir, sterblėj laikanc, aguonas trync kočėlu. Sarmacykitės, bernai, katriej laukiat paciestos Kūcos prie komputero grajų!

eglute-js

Kitų žmogelių sakyta, kad jau grožisi padabytu egluti, ba arba vaikai maži ir nedaslaukia, arba dėl to, kad gyvena kitoj pasvietėj ir an Kalėdų parvažuoja in tėviškį, tai bent trumpam nori miesto namuosia kampus pasdabyc ir tį šventinį dvasių insilaisc. Kiciem paprastai norisi per gruodzį vakarus laisc prie gražai žibanco medelio, ba per dzvi ar tris (skaičuoju su Kūcom) Kalėdų dzienas žmogus nespėja acidzaugc. Aišku, da iki Trijų karalių visi laiko aglas, alė jau po šventių tai nėra tas pac. Visai nesdzyvinu, laukimo čėsas labai jaudzina, o po šventių kulminacijos noris sakyc cik vienų: šventės, šventės, ir po šventių… Ir da kų gero dažinojau, kad pas daugumų ėglutį parsineša gyvų (nevagia, o savo užsiaugina arba iš girinyko nusperka). Kodia? Ba tai kvapnus, gražus ir natūralus šventės elementas, ba tep darė dzieduliai, tai tep daro vaikai ir anūkai. Ir va jiej nesiskubina su rėdzymais, ba gyva eglutė grait praranda savo grožį.

Misnu, kad atsakymas surastas, alė metai iš metų po biskio vis kažkas keicasi. Mados ateina ir išaina. Vieni vejasi krautuves, kici pristoja ir paklauso dziedulių.

Jurgita Stankauskaitė, punskas.pl

vienas komentaras Ar kažkas pasdarė?;

  1. Vytautas Pečiulis sako:

    Gražiai ir prasmingnai išsakytos mintys, kad geriau laikytis senolių laikytų tradicijų o be reikalo skubėti. Įdomu yra pasiskaityti.