Ar buvai miške?

Miškan, būdavo, eini - tai net akį veria;
Vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria,
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:
Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! 
Kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna! 
Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina! 
Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! 
Ką tik jauti, vis ramu: širdį glosto, griaudžia! 
Minkštučiukai samanų patalai ištiesti 
Galvą in save traukia ir liula užliesti. 
Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais želia, 
Juodas, raudonas uogas išsirpusias kelia. 
Būkim dviesia. Valdo Žilionio nuotr.

Būkim dviese. Valdo Žilionio nuotr.


Ant žalio, rausvo, balkšvo dugnio taškai grybų 
Terp medžių marguliuoja iš savų sodybų. 
Voveruškų leikelės kur ne kur pro plyšį 
Iš po samanų marškos sarmatlyvai kyši. 
Čia paliepių torielkos po mišką išklotos, 
Čia kiauliabudės pūpso lyg pievos kimsotos, 
Čia po eglėm šeimynom sudygę ruduokės, 
Čia pušyne iš gruodo išauga žaliuokės, 
Čia rausvos, melsvos, pilkos ūmėdės sutūpę, - 
Linksmutės, gražiai auga, niekas joms nerūpi. 
Čia kazlėkai pakrūmėm ant piemenų tako 
Tartum kupkeliai kniūpšti, kaip Mickevičius sako. 
Čia nemunės iš kelmo, lepšiai terp alksnyno, 
Čia šalpjonai terp stuobrių dygsta iš skiedryno, 
Čia musmirės raupuotos, veršakiai gleivėti, 
Čia grybai ir šungrybiai vardais nežymėti. 
Anei jų žmonės renka, anei žvėrys graužia, 
Jėg bėgdami par mišką galvijai išlaužia, 
Arba patys savaimi suglebę supūsta, - 
Iš jų trąšos želmenim aplinkom išplūsta.
Ė iš visų viršesnis auga baravykas, 
Valig dainuškos žodžių - ,,grybų pulkaunykas" 
Platus, storas, paspūtęs, lyg tartum užklotas 
Ant kieto, drūto koto bliūdas palivotas. 
Greit auga, ilgai esti giminių visokių:
Paąžuolių, raudonikių ir kitų kitokių.

                                                     Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis“

 

Komentavimas negalimas.