Apie „Rail Balticą“ Lietuvoje ir Lenkijoje

Apie „Rail Balticos“ projektą Lietuvos žiniasklaida (priešingai nei Lenkijos) rašo daug ir nuolat. Nemažai žinių apie šią tarptautinę geležinkelio liniją galime aptikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tinklalapyje. 2011 metais projektas „Rail Baltica“ Lietuvoje buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Jo įgyvendinimas turės didelės reikšmės socialinei ir ekonominei Lietuvos būklei. „Rail Baltica“ sujungs Skandinaviją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Keleiviniai traukiniai galės važiuoti 120 km/h greičiu.

Prieš keletą dienų Taline vyko Baltijos Ministrų Tarybos Ministrų Pirmininkų susitikimas, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė susitarimą dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros. Susitarime buvo apibrėžti europinio standarto geležinkelio vėžės bendri techniniai parametrai. Kalbėta apie maršrutą, projekto įgyvendinimo terminus, finansavimo principus, bendradarbiavimą su Lenkija ir Suomija. Susitarta, kad projektas „Rail Baltica“ bus įgyvendintas iki 2025 metų. Naująja vėže keleiviai galėtų naudotis jau 2026-aisiais.

gelezinkelis-530x348

Neseniai LR susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Mantas Bartuška Vilniuje susitiko su Baiba Rubesa, „Rail Balticos“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ valdybos pirmininke. Susitikime buvo aptartas naujos „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės požiūris į europinės geležinkelio linijos tiesimą, daugiausia dėmesio skiriant esminiams darbams Lietuvoje, taip pat į susisiekimą geležinkeliais per Lietuvos ir Lenkijos sieną bei „Rail Balticos“ plėtros Lenkijoje planus.

Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių sėkmingai įgyvendino pirmą projekto „Rail Baltica“ etapą. Dabar ji pradeda geležinkelio linijos tiesimą nuo Kauno iki Latvijos sienos. 2017 m. sausio mėn. LR Vyriausybė priėmė specialųjį planą dėl projekto „Rail Baltica“ tolimesnių darbų. Projekto rangos darbams ir kt. numatyta 88,27 mln. eurų. 85 proc. bus finansuojama Europos lėšomis, 15 proc. planuoja skirti „Lietuvos geležinkeliai“.

2015 m. Lietuva nutiesė 100 km geležinkelio atkarpą („Rail Baltica“) ir nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Kauno yra europinių standartų bėgiai. Traukiniai šiuo ruožu gali važiuoti 110 km per valandą greičiu.  

Lenkijoje, bent Suvalkų krašte, darbų, susijusių su „Rail Baltica“, kol kas dar nematyti.

Projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti būtinas ilgalaikis finansavimas. Kaip praneša Lenkijos žiniasklaida, Europos investicijų bankas 2016 m. pabaigoje Lenkijos geležinkelio linijoms skyrė 175 mln. eurų paskolos geležinkelio linijai „Rail Baltica“ tiesti. 106 km atkarpa (Sadowne-Czyżew ir Czyżew–Białystok) kainuos 2,7 mlrd. zl. Numatoma pastatyti per Bugo upę naują geležinkelio tiltą, atkarpoje Prostyń Bug–Małkinia nutiesti antrą geležinkelio juostą, modernizuoti traukinių stotis, peronus ir kt. Atlikus šiuos darbus atkarpa Balstogė–Varšuva bus dviejų eismo juostų. Minėtame ruože traukiniai važiuos 160 km per valandą greičiu. Iš Balstogės į Varšuvą keliausime ne visai dvi valandas. Prekybiniai traukiniai galės važiuoti 120 km per valandą greičiu.

sb, punskas.pl

2 koment. Apie „Rail Balticą“ Lietuvoje ir Lenkijoje

  1. Pilietis sako:

    Iš Kauno iki Trakiškės traukinys važiuoja 2 valandas, o iki Balstogės – dar 3 val., taigi vidutinis greitis yra apie 50 km/h, nes Lietuvoje nors ir nutiesė europinę vėžę, bet neįrengė automatinės pervažų kontrolės sistemos. Taigi darė darė ir vėl nepadarė, nes eilinį kartą dalis europinių pinigų buvo išvogta.

  2. KOSTAS sako:

    Labas tautiečiai.Žadame su kolegomis važiuoti šiuo maršrutu iki Balstogės.Tai bus turistinė pažintinė kelionė.Labai mėgstame keliauti traukiniais.Atsiliepimus paskelbsime ir jūsų portale.
    Kostas
    Kaunas