Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje

 berznykas4Artėjant Vėlinėms ir galvojant apie mirusiųjų bei žuvusiųjų atminimą Lenkijos lietuvių bendruomenė, Lenkijos lietuvių draugija ir Šv. Kazimiero draugija kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje, prašydamos, kad jis susidomėtų tuo, kas vyksta Berznyko kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika. Prašė taip pat padėti lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Pasak laiško signatarų, kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės. Todėl Lenkijoje veikiančios lietuvių organizacijos norėtų apginti Lietuvos karius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo niekinimo ir žeminimo.

 Prie laiško buvo pridėta 11 nuotraukų (su aprašymais), kuriose įamžinti lietuvių karių kapai ir paminklas bei visi juos supantys paminklai: Panerių, Nemuno mūšio ir šiais metais pastatytas su atmintinėmis lentomis „Akmenys šauks“, taip pat paminklinės lentos su vietovių Lietuvoje ir Baltarusijoje pavadinimais. Pridėtos ir nuotraukos, kur lietuviškų mokyklų mokiniai deda gėlių prie Lietuvos savanorių kapų, o Seinų miesto burmistras Janas Stanislavas Kapas (Jan Stanisław Kap), Miesto tarybos pirmininkas Andžejus Mocarskis (Andrzej Mocarski) ir Eugenija Milevska (Eugenia Milewska) – prie kryžiaus patvoryje.

(ig), „Aušra“, 2013/21 

 


 

Punskas-Seinai, 2013-10-28

 

 Apaštališkajam Nuncijui Lenkijoje

Abp Celestino Migliore

Aleja J. Ch. Szucha 12, skr. poczt. 163, 00-582 Warszawa

 

 

Jūsų Ekscelencija,

kreipiamės į Jūsų Ekscelenciją prašydami padėti išspręsti daugelį metų mus, Lenkijoje gyvenančius lietuvius, neraminančią, skaudžią padėtį Elko vyskupijos Berznyko (Berżniki) parapijos kapinėse. Čia statomi „paminklai“, žeidžiantys lietuvius bei kurstantys tautinę nesantaiką, tiksliau – skatinantys neapykantą mums. Tai daroma katalikų parapijai priklausančiose kapinėse, į tuos darbus labai aktyviai įsitraukia pats Berznyko parapijos klebonas Władysław Napiórkowski.

2010 metų sausio 29 d. Lenkijos lietuvių bendruomenė raštu kreipėsi į savo vyskupą Jerzy Mazur. Jam rašėme: „Mūsų giliu įsitikinimu, įrašo (obeliske) turinys neatspindi krikščioniškosios Bažnyčios misijos, o daugiau skatina nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų, žeidžia čia gyvenančius lietuvius, skatina grupinę atsakomybę už praeities įvykius. Neneigiame poreikio įamžinti nekaltų aukų atminimą, tačiau susirūpinome katalikiškąja įamžinimo išraiška ir apskritai įamžinimo kultūra. Palikdami istorikams įrašo turinio analizę, norime atkreipti dėmesį, kad Seinijos lietuviai po vietos žydų bendruomenės buvo antra daugiausia skriaudų nuo vokiečių nacistų neapykantos patyrusi bendruomenė šiame krašte. Jų likimas, sunkūs išgyvenimai, laikysena vokiečių okupacijos metais ir kaina, kurią sumokėjo, yra verti didesnio jautrumo tų, kurie įamžindami orius ir teisingus praranda katalikišką savo kūrinio vertės pajutimą ir tiesiogiai skatina nesantaiką bei pažemina vieną iš čia gyvenančių tautinių bendruomenių.“ Vyskupas, atsakydamas į raštą, ragino būti kantriems, tačiau nerado jokio šio klausimo sprendimo, tiksliau – tose kapinėse ir toliau vienas po kito ėmė dygti „paminklai“, skatinantys neapykantą lietuviams ir tautinę nesantaiką tarp šiose žemėse gyvenančių tautų.

2011 metais tų pačių Berznyko kapinių patvoryje (vietoje, kur seniau tradiciškai buvo laidojami savižudžiai) atsirado „paminklas“ neva Lietuvos kariams su įrašu: „Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“.  (Pridedamos nuotraukos)

Taigi Lietuvos kariams savanoriams, gynusiems šias žemes, Lietuva paminklą jau pastatė 2005 metais. Tad akivaizdu, kad šis patvoryje, anot kai kurių Lenkijos istorikų, yra lenkų kultūroje iki šiol nematytas reiškinys, t. y. pagerbimas paniekinant.

Šiais metais kapinėse vėl pastatyti nauji „paminklai“. Lietuvos karių palaidojimo vieta iš visų pusių jau supama nesantaiką skatinančių akmenų. (Pridedamos nuotraukos)

Kiekvieną dieną į Berznyko kapines ateina žmonės lankyti savo artimųjų kapų, jie mato šiuos „paminklus“, skaito įrašus, čia atvažiuoja lenkai ir lietuviai mokiniai, uždega žvakutes ant savo tautos žuvusiųjų kapų ir skaito įrašus, skatinančius nepagarbą, šaukiančius imtis keršto, sėjančius nesantaikos grūdą. Ir tie jauni žmonės pasės tą grūdą ateities kartoms. Ar to siekiama? Ar šiandienos Katalikų Bažnyčia nori skleisti neapykantą tarp tautų? Ar ši vieta, Berznyko kapinės, vis dėlto iškreipia tikrąją katalikybės idėją?

 

Apaštališkasis Nuncijau,

tvirtai pasitikėdami Jūsų išmintimi bei teisingumo jutimu nuoširdžiai prašom ištirti esamą padėtį Berznyko parapijos kapinėse, kad nebūtų niekinamas čia palaidotų karių atminimas bei skatinama tautinė nesantaika, padėti mūsų mažai ir silpnai lietuvių bendruomenei atgauti savo orumą. Mes labai norėtume apginti mūsų tautiečius, palaidotus Berznyko kapinėse, nuo paniekinimo ir žeminimo, nes kiekvienas karys, atidavęs gyvybę dėl savo Tėvynės, yra vertas katalikiškos atjautos ir dvasios ramybės.

 

Su didžiausia pagarba ir meile Kristuje,

 

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas                                            Jonas Vydra

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas                                                                         Algirdas Vaicekauskas

Lenkijos lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas                                                Algirdas Vektorius

 

 Susipažinti:

Apaštališkajam Nuncijui Lietuvoje – arkivyskupui arkivyskupas Luigi BONAZZI

11 koment. Lenkijos lietuviai kreipėsi į Apaštališkąjį Nuncijų Lenkijoje

  1. Juozas iš Suvalkų sako:

    1904 m. Berznyko bažnyčioje, procesijos metu, lenkai sužeidė 18 lietuvių. Sekančiais metais spalio pirmąjį sekmadienį taip pat sužeidė Joną Gadliauską ir Steponą Mockevičių , o šventoruje užmušė Juozą Zinevičių iš Seinų. Tai buvo lenkų kerštas lietuviams už tai, kad šie bažnyčioje meldėsi lietuviškai. Manau, kad tie įvykiai vertėtų Berznyke įamžinti.

  2. Petras is Suvalku sako:

    Ar gedinatis, kad esate lietuviai, del lietuvos istorijos, ir del LR valdzios bukumo ir zemo lygio? Ar viesai kalbate lietuviskai autobusu stotyje Seinuose?

  3. Juozas iš Suvalkų sako:

    „Pelėda“ teisi. Jau berods nuo 1994 m. tam tikrų tarnybų darbuotojai buvo mokomi lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių kalbas. Pasekmės matomos. Atrodo, kad anksčiau „Petras is Suvalku“ pasirašinėjo kitaip.

  4. pelėda sako:

    perspėju- nediskutuokite su ‘petru is suvalku’- tai provokatorius, ir visai ne is suvalku

  5. Petras is Suvalku sako:

    Bet nors yra argumentas, kad vienuolams iš Lenkijos Vilniaus prančiskonu rūmų ne atiduoti. Čia yra tokie bažnyčios veiksmai sako kad ju negalima sustabditi, taigi mes šitoj lenkiškoj bažnytinej šutvej, atsmušim taip kad, jokio turto lietuvoje jie neatgaus. Reikia ir šita korta žaisti, jeigu lenkai šažines neturi, tai reikia šantažu.

  6. Petras is Suvalku sako:

    Ponia Grybauskaite, vaziuja rytoj i Lenkija del ju svenciu, kurie tiesiai suristi su sitais paminklais. Bet todel ji prasta moteris, taigi ir netgi ne užvažiuos, ir neko napasakys, o jeigu ir ka pasakys, tai gal ka nors durno.

  7. Petras is Suvalku sako:

    Bet ar ten netiesa parasyta, zmones? Aisku, apstatydymas paminklasi tai ryski blogia valia, bet maciau Rasu kapinese, prie lenku legioneriu kapu, sali pastatyti lietuviu kareiviu paminklai. Ar ne buvo taip kad lietuviu karai is tikruju zenge i Lenikija, taigi jie liepa ir rugspjuti 20- tu metu uzeme Suvalku miesta – taigi cia gryna Lenkija. Taigi teisingas yra pazymejimas, kad zenge i Lenkijos Respublikos territorija. Taip pat zenge „šone Raudonosios Armijos“ nes susitare del kariniu veiksmu su Tuchacevskio štabų, taigi pati būtų ne įžengtu i šitas territorijas, nes lenkų jokiu būdų ne nugeletų Vilniuje, Suvalkuose. Matyti aiškai blogia valia, ir kad tyčia tas kūnigas daro sau neapykantos seansus, bet kur jis skelbia netiesa istorinė, ar persižengia su įstatymais. Žinokim, kad po tokios kančios kokios nuo lietuvių rankų Paneriuose patyrė lenkai, o ir dabartinai nesuprantami veiksmai LR kelia ir tokia reakcija.

  8. onute sako:

    Puiku. Aciu. Manau reiketu ir i Lietuvos vadovus kreiptis rastu.

  9. pelėda sako:

    Pritariu Zigmui. Tik man jau nekeista, kad nėra Lietuvos reakcijos. Štai kad ir šioje svetainėje yra premjero A.Butkevičiaus patarėjo užsienio politikos klausimais V.Plečkaičio rašinėlis apie jo apsilankymą Mozūrijos ir Palsnkės vaivadijose. Ponas Plečkaitis Vygrius aplankė, ir Suvalkų parduotuvėse išnaršė (ech, kaip puiku, net prancūzų kalba žurnalą gavo) , ir į Punską užsukė. Ir pažėrė pamokymų, kaip antai, kad lietuviai nepažįsta gražios, pigios, ir draugiškos Lenkijos, nes Lietuvoje negalima nusipirkti …lenkiškų laikraščių. Tik ponas premjero patarėjas nesurado motyvacijos nei noro Seinus ir Berznyką aplankyti. Tai pasako viską

  10. Zigmas sako:

    Labai teisingas sprendimas. Labai geras laikas kreiptis į Vatikaną. Prieš 30 metų popiežiaus Jono Pauliaus II sperndimu buvo grąžintos lietuviškos šv. Mišios į Seinų baziliką. Gal po 30 metų Berznyke bus nustota tyčiotis iš ten palaidotų Lietuvos karių. Žingsnis po žingsnio… tik labai lėti…
    Nenustokime vilties.
    Tik niekaip nesuprantu Lietuvos valstybės, kuri net nepabando apginti savo karių, besiilsinčių Berznyke, garbės. Tarytum jie ne už šitą valstybę būtų galvas padėję…

  11. Viktoras/PL/ sako:

    Ačiū Lenkijos lietuviškų organizacijų vadovams už pastangas gerbti žuvusių lietuvių karių Berznyko kapinėse atminimą,apginti lietuvių tautinį orumą ir siekį atgauti istorinį ir religinį teisingumą.Minėtas Kreipimasis,manau,yra teisingas ir koretiškas -palaikau.