Afrikinis kiaulių maras pasiekė Lietuvą ir Lenkiją

Virusai ir bakterijos – vienas didžiausių mūsų civilizacijos pavojų. Nors šiuolaikinė medicina labai pažengusi kovodama su ligomis, turi veiksmingų priemonių joms gydyti, tačiau daugelis jų vis dar kelia nerimą ir baimę. Mat kai kurių kenksmingų mikroorganizmų neįmanoma sunaikinti, juolab kad jie nuolatos keičiasi ir veikia staigiai. Tokiems virusams ar bakterijoms neįmanoma užkirsti kelio – jų sukeltos ligos lengvai plinta, o vaistai ar vakcinos visiškai nėra veiksmingi. Užkrečiamosios ligos žmones veikia tiesiogiai (jei suserga žmonių populiacija) ir netiesiogiai – kai užkratas paveikia gyvūnus.

Lietuvos ir Lenkijos teritorijose radus afrikinio kiaulių maro (AKM) virusu sergančių šernų imta naudoti daugybę priemonių, labai kenkiančių ne tik minėtų šalių, bet visų ES valstybių rinkai. Nedelsdama didžiausia kiaulienos iš Lenkijos supirkėja – Rusijos Federacija paskelbė embargą visoms ES šalims. Be to, lenkiškos kiaulienos neimportuoja taip pat Japonija ir Kinija. Lenkijos kiaulių augintojai teigia, kad sustojus kiaulienos eksportui nuostoliai šalyje sieks šimtus milijonų, o gal ir milijardus zlotų. Taigi pavojus yra dvilypis: pirma – užkratui patekus į kiaulių augintojų ūkius ūkininkams gresia visiškas ūkio sunaikinimas, antra – specialioje zonoje užaugintų kiaulių (kad ir sveikų) niekas nenori supirkti. Svarstomos įvairios išeitys, tarp jų ir tokia, kad šiuo metu išskirtoje zonoje gali būti visiškai sunaikinti kiaulininkystės ūkiai ir tokiu būdu sukurta „siena“ tarp ES šalių ir Rytų valstybių, iš kurių plinta virusas.

DSC02635

Nesustabdytas virusas plinta 350 km greičiu per metus

Apskaičiuota, kad afrikinio kiaulių maro virusas plinta 350 km greičiu per metus. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Liga žmogui nepavojinga, tačiau užkrėstos mėsos pavartojęs žmogus pats tampa ligos platintoju, dėl to užkrėstos mėsos vartoti negalima. Pirmą kartą AKM virusas buvo ištirtas Afrikos šalyse 1921 metais. Į Europą, tiksliau, į Portugaliją jis pateko 1957 metais su maisto atliekomis. Šis protrūkis buvo greitai likviduotas, tačiau jau 1960 metais jis vėl „atsigavo“ Portugalijoje, persimetė į Ispaniją ir tapo endemine liga iki 1995 metų. Tuo laikotarpiu viruso protrūkiai buvo nustatyti Andoroje (1975), Belgijoje (1985), Prancūzijoje (1964, 1967 ir 1974), Maltoje (1978), Nyderlanduose (1986) ir Italijoje (1967, 1969 ir 1993). AKM plitimas vis buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Nuo 2007 metų afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 metais AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos), o 2014 m. – jau jį turime Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje.

Afrikinio kiaulių maro virusą gali pernešti erkės, vabzdžiai, laukiniai paukščiai ir gyvūnai, taip pat žmonės

AKM virusas labai stabilus užsikrėtusių kiaulių ar šernų išskyrose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kai kuriuose kiaulienos ar šernienos produktuose. Jis perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat šį virusą perneša Ornithodoros erkės. Be to, liga gali plisti netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, drabužius, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvės atliekomis. Ji per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Į kiaulių ūkius infekcija gali patekti šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų likučių.

Simptomai

AKM ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo 5 iki 15 dienų, bet natūraliomis sąlygomis klinikiniai požymiai gali išryškėti po užkrėtimo praėjus kelioms savaitėms ar net vėliau. Virusas yra atsparus aplinkos poveikiui. Jo kenksmingumą galima pašalinti +60°C temperatūra per 30 min., o žūsta apdorojant +70°C, +80°C temperatūra, tačiau užšaldytas ar +4°C temperatūroje išlieka stabilus mėnesiais.

AKM eiga būna ūmi, poūmė ir lėtinė. Šios ligos formos iš esmės priklauso nuo viruso virulentiškumo. Pasireiškus ūmiai formai pakilusi temperatūra (daugiau kaip +40°C) dažniausiai yra pirmas klinikinis ligos požymis, kurį lydi depresija, apetito praradimas, greitas ir sunkus kvėpavimas, nosies išskyros ir ašarojimas. Kiaulių judesiai nekoordinuoti, jos susimeta į būrį. Paršavedžių nėštumas gali nutrūkti bet kuriame jo etape. Kai kurios kiaulės gali vemti arba joms užkietėja viduriai, tuo tarpu kitos gali viduriuoti su krauju. Išryškėja kraujosruvos arba hemoraginiai poodiniai plotai, ypač galūnėse ir ausyse. Prieš mirtį gyvūnus gali ištikti koma, atsirandanti per 1–7 dienas nuo tada, kai išryškėja klinikiniai požymiai. Sergamumas ir mirtingumas ūkyje gali siekti 100 proc.

Poūmės ligos formos būdingesnės endemijos rajonuose. Būdingas nepastovus karščiavimas, depresija ir plaučių uždegimas. Mirtis gali ištikti dėl širdies funkcionavimo sutrikimo. Pakitimai sergant poūme forma panašūs, tačiau šiek tiek švelnesni nei sergant ūmia forma.

Chroniškos ligos formos pasitaiko retai. Pastebimas antrinis užsikrėtimas bakterijomis, o simptomai gali būti šie: kvėpavimo sunkumai, abortai, artritas, chroniškos odos ligos.

AKM diagnozė nustatoma iš epizootinių ir klinikinių duomenų, patologinių anatominių pokyčių. Galutinė diagnozė nustatoma laboratorijoje tiriant patologinę medžiagą, kraują, kraujo serumą.

Kaip apsisaugoti

AKM kontrolė pagrįsta biologinio saugumo priemonių taikymu. Europos Sąjungoje draudžiama kiaules šerti maisto atliekomis. Saugumo priemonių taikymas kiaulių laikymo vietose yra gera AKM prevencijos priemonė. Tačiau AKM viruso plitimo rizika padidėja prekiaujant arba importuojant gyvas kiaules ir kiaulienos produktus iš šalių, kuriose paplitęs AKM.

Virusas gali patekti į šalį įvežant gyvas kiaules, spermą, migruojant šernams, kurie platina AKM, įvežant AKM užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, per užkrėstas transporto priemones, per AKM virusu užkrėstas maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas bei medžiagas, užkrėstas AKM virusu. Transporto priemonės, kuriomis vežami gyvūnai, gyvūniniai produktai, pašarai ir kitos siuntos, turėtų vykti į paskirties vietą tik magistraliniais keliais, turėtų būti valomos ir dezinfekuojamos paskirties vietoje iškrovus krovinį. Kiaules prižiūrintis personalas turi laikytis asmeninės higienos ir biologinio saugumo taisyklių. Personalo apranga ir apavas turi būti reguliariai skalbiami ir dezinfekuojami.

AKM viruso sukeltos ligos pasekmės ūkyje

AKM ligos protrūkis sukelia tiesioginius ir netiesioginius ekonominius nuostolius. Nuostolių dydis ir jų kitimas priklauso nuo užsikrėtusių ūkių skaičiaus ir užsikrėtusių kiaulių skaičiaus ūkiuose bei veiksnių, kurie nėra tiesiogiai priklausomi nuo užkrėstų ūkių. Ligos paplitimas šalyje sukeltų didelius finansinius nuostolius kiaulių auginimo ir mėsos perdirbimo pramonei.

Analizuojant kitų šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad pagrindiniai tiesioginiai ekonominiai nuostoliai susidaro dėl sergančių kiaulių gaišimo, užsikrėtusių kiaulių naikinimo, gyvų kiaulių bei iš kiaulinių šeimos gyvūnų gautų produktų eksporto uždraudimo į kitas šalis bei kiaulių fermose atliekamų valymo ir dezinfekcijos darbų. Be to, maksimaliai padidėja išlaidos AKM stebėsenai ir kontrolei, laboratoriniams tyrimams.

Netiesioginiai nuostoliai tai aplinkos taršos padidėjimas perdirbant kiaulių gaišenas, dezinfekuojant patalpas, transporto priemones, srutas, mėšlą, pašarus, įrangą. AKM protrūkio atveju taip pat yra socialinės ekonominės pasekmės – kiaulių augintojai netenka darbo, praranda pajamas.

 

Afrikinio kiaulių maro ligos plitimo eiga ES šalyse –

Lietuvoje ir Lenkijoje

 

2013 m. birželio 21 d. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė pirmąjį oficialų pranešimą apie nustatytą afrikinį kiaulių marą Baltarusijoje.

2014 m. sausio 11 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad Baltarusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, jog nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro protrūkis Smurgainių rajone, Bojarski kaime, netoli Lietuvos sienos. Ligos židinys buvo įtartas privačioje fermoje auginamoms dviem kiaulėms.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyrius ragino kiaulių laikytojus būti itin budriems ir griežtai laikytis biosaugos reikalavimų.

2014 m. sausio 24 d. Lietuvoje dviem sumedžiotiems šernams buvo nustatytas afrikinis kiaulių maras (Šalčininkų ir Alytaus-Varėnos rajonų riboje). Tyrimo rezultatus pateikė mėginius ištyrę Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai. Diagnozės patvirtinimui mėginiai buvo išsiųsti į Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro (AKM) referentinę laboratoriją Ispanijoje. Apie nustatytą AKM nedelsiant informuota Europos Komisiją, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją, kaimyninių šalių bei Muitų Sąjungos veterinarijos tarnybas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta padidintos grėsmės zona, apimanti Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonus.

2014 m. sausio 30 d. Iš ES afrikinio kiaulių maro referentinės laboratorijos Ispanijoje gauti atsakymai patvirtino, kad Lietuvoje dviem šernams nustatyto viruso štamas yra identiškas kaip afrikinio kiaulių maro viruso, cirkuliuojančio Rusijoje ir Baltarusijoje.

2014 m. vasario 5 d. Lietuvos ekspertai nutarė, kad būtina žymiai sumažinti šernų skaičių.

Per mėnesį buvo ištirti 1 588 šernų ir 534 kiaulių mėginiai, tačiau be anksčiau skelbtų dviejų teigiamų atvejų, daugiau šios pavojingos ligos užkratas nenustatytas. Vis dėlto dėl realios grėsmės Aplinkos ministerijos atstovai, LSMU Veterinarijos akademijos ir Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto mokslininkai, Gamtos tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto specialistai nusprendė, kad norint užkirsti kelią plisti ligai, būtina mažinti šernų populiaciją. Ekspertų darbo grupės susitikime mokslininkai pabrėžė, kad AKM virusą svarbu sunaikinti iki liepos pradžios, nes vasarą bus kur kas sunkiau su juo kovoti nei žiemą.

2014 m. vasario 6 d. Briuselyje pripažinta, kad Lietuva laiku pritaikė tinkamas ir efektyvias afrikinio kiaulių maro kontrolės priemones. Laikantis ES solidarumo principo, Komitetas rekomendavo teikti būtiną techninę ir mokslinę pagalbą bei užtikrinti atitinkamą finansinį palaikymą Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms, įgyvendinančioms afrikinio kiaulių maro prevencijos ir likvidavimo priemones ir planus.

2014 m. vasario 11 d. Atsakingi veterinarijos pareigūnai Vilniuje svarstė afrikinio kiaulių maro situaciją – vyko aukščiausio lygio Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (DG SANCO) ir Rusijos Federacijos federalinės veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos (Rosselhoznadzor) pareigūnų pasitarimas. Jame taip pat dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Lietuvos atsakingų institucijų vadovai.

Šio susitikimo tikslas – apsvarstyti galimas saugos ir prevencijos priemones, kovojant su pavojinga gyvūnams užkrečiamąja liga – afrikiniu kiaulių maru ir būdus užkirsti kelią šiai ligai plisti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes ar kaimynines šalis.

 

2014 m. vasario 17 d. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija oficialiai pranešė apie pirmą AKM užkrėstą šerną Lenkijoje. Informaciją pateikė vyriausiasis veterinarijos gydytojas. Užkrėstas nudvėsęs šernas buvo rastas Šudzialovo valsčiuje, apie 900 m nuo sienos su Baltarusija. Sokulkos apskrities veterinarijos gydytojas vasario 15 d. ėmėsi ypatingų veiksmų.

Veterinarijos inspekcija bendradarbiauja su Lenkijos medžiotojų sąjunga, Pasienio apsaugos pareigūnais bei Generaline valstybinių miškų direkcija, ypatingą dėmesį skirdama informavimui apie nudvėsusius šernus.

2014 m. vasario 21 d. Vyriausiasis veterinarijos gydytojas paskelbė pranešimą apie teritoriją, kur yra reali grėsmė užsikrėsti AKM virusu: Palenkės vaivadijos Seinų apskritis; Augustavo apskrities valsčiai Plaska, Lipskas, Štabinas; Sokulkos apskritis; Balstogės apskrities valsčiai Čarna Bialostocka, Supraslė, Zabludovas, Michalovas, Grudekas; Hainuvkos apskritis; Bielsko apskritis; Siemiatyčių apskritis; Mazovijos vaivadijos Losice apskritis; Liublino vaivadijos Bialsko apskritis; miestas Biala Podlaska; Vlodavos apskritis.

Šioms teritorijoms vyriausiasis veterinarijos gydytojas pritaikė specialius draudimus ir rekomendacijas. Daugiausia nuostolių šių rajonų kiaulių augintojai patyrė dėl draudimo vežti iš savo ūkių kiaules į skerdyklas.

2014 m. vasario 26 d. Kilus stipriems ūkininkų protestams, Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras pateikė potvarkį dėl afrikinio kiaulių maro išplitimo šernų populiacijoje (Dz. U., poz. 247). Dokumentas nurodo, kokių priemonių reikia imtis pavojingoje zonoje pagal 2014 m. vasario 18 d. Komisijos sprendimą 2014/100/UE dėl kai kurių laikinų apsaugos nuo afrikinio kiaulių maro Lenkijoje priemonių.

Zonoje galioja priemonės, kurių tikslas – sustabdyti ligos plitimą:

- laikyti kiaules ūkyje taip, kad jos neturėtų jokio kontakto su šernais,

- surašyti auginamas kiaules ir sąrašą aktualizuoti,

- informuoti valstybinį veterinarijos gydytoją apie kiekvieną kiaulės nudvėsimo ūkyje atvejį,

- vartoti tik saugomą nuo laukinių, laisvų gyvūnų pašarą kiaulėms,

- iškloti dezinfekcinius kilimėlius,

- griežtai laikytis higienos: asmenims, kurie turi kontaktą su šernais, nuolat valyti ir dezinfekuoti kiaulių apyvokoje vartojamus įrengimus, daiktus,

- draudžiama rengti kiaulių muges, parodas, konkursus,

- draudžiama supirkti kiaules, medžioti šernus be apskrities veterinarijos gydytojo sutikimo,

- draudžiama papildomai šerti šernus,

- po kiekvieno įvažiavimo į zoną būtina valyti ir dezinfekuoti transporto priemones, kuriomis buvo pervežamos kiaulės,

- draudžiama prekiauti kiaulėmis, biologinėmis kiaulių medžiagomis bei šerniena ES šalims su minėtąja zona.

LEIDŽIAMA išvežti kiaules iš specialiosios zonos į kitus ūkius ir mėsines pagal specialų apskrities veterinarijos gydytojo leidimą pervežti. Toks siuntinys turi turėti gyvulių sveikatos pažymėjimą.

Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras pripažino, kad AKM – tai globali ūkio problema, kokios dar nebuvę ne tik Lenkijoje, bet ir visoje ES. Mat nuo to laiko, kai virusas buvo rastas Lietuvoje – AKM tapo visos Europos Sąjungos problema.

Lenkijos ministras siūlė Europos komisijai, kad galima būtų pagal 2013 m. gruodžio mėn. 1308 potvarkį bei Lisabonos traktatą naudotis rezervų fondais, siekiant kompensuoti nuostolius kiaulienos gamintojams ir perdirbėjams.

Kiaulienos rinkos padėtis yra bloga. Smarkiai krito mėsos supirkimo kainos iš 6 zl už kg iki 3,5 zl. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras tikina, kad rems kiaulienos gamintojus ir perdirbėjus. Šiuo metu svarbiausia neleisti, kad liga paplistų ūkiuose.

2014 m. kovo 3 d. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras S. Kalemba tikino, kad specialiosios zonos kiaulių augintojai visų pirma gaus tiesiogines išmokas. Be to, ministerija pateikė raštą bankams dėl kreditų grąžinimo pratęsimo su Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūros (ARiMR) išmoka.

 

Nors draudimai išvežti kiaules iš specialiosios zonos buvo atšaukti, kiaulių augintojai vis dar turi problemų su gyvulių pardavimu. Supirkėjai, mėsos kombinatai nenori supirkti mėsos iš pavojingos zonos, o jeigu ir superka – tai mažesnėmis kainomis. Vis dar vyksta derybos Europos Komisijoje dėl pašalpų ūkininkams, kompensuojančių patirtus nuostolius. Be to, dar neaišku, kokioje temperatūroje būtina perdirbti mėsą (ar +60°C, ar tik +80°C), ar galima prekiauti neperdirbta mėsa.

Taigi padėtis keičiasi iš dienos į dieną. Kaip bus toliau, parodys artimiausios savaitės – kokius sprendimus priims Europos Komisija, kokios bus nuostolių kompensacijos ūkininkams ir perdirbėjams. Galų gale viskas priklausys nuo to, ar AKM virusas bus sustabdytas.

Parengė Božena Bobinienė (punskas.pl)

Valdo Žilionio nuotr.

Naudotasi:

http://www.nmvrvi.lt (Lietuvos nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas)

http://www.zum.lt (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija)

http://www.am.lt (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija)

http://www.minrol.gov.pl (Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija)

http://www.farmer.pl (žurnalas „Farmer“)

http://www.topagrar.pl (žurnalas „TopAgrar“)

Komentavimas negalimas.