Balstogė siekia tapti „vartais į Rytus“

 Spalio 13 d. devynių universitetų atstovai pasirašė susitarimą steigti Paribio universitetų tinklą. Balstogės universiteto iniciatyvą parėmė kaimyninės Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos aukštosios mokyklos: Kaliningrado Baltijos federalinis I. Kanto universitetas, Baranovičių valstybinis universitetas, Bresto valstybinis A. Puškino universitetas, Gardino J. Kupalos valstybinis universitetas, Lvovo nacionalinis I. Franko universitetas, Ternopolio nacionalinis ekonomikos universitetas, Voronežo valstybinis universitetas ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Prie minėtų aukštųjų mokyklų ketina prisijungti Rusijos nacionalinio ūkio ir valstybės tarnybos akademijos Smolensko skyrius.

Balstogės universitetas

Balstogės universitetas

Šiuo susitarimu Balstogės universiteto vadovybė tikisi gauti ne tik didesnę ES fondų paramą, bet ir kurti įvaizdį europietiško miesto, kuris gebės demokratines vertybes „eksportuoti“ į kaimynines šalis. Sutartyje numatyta rengti studentų mainus, vykdyti bendrus mokslinius tyrimus, naudotis vieni kitų techninėmis bazėmis, organizuoti bendras mokslines konferencijas ir kultūrinius renginius. Tačiau pažvelgus į visa tai atidžiau, nesunku pamatyti ir kitus, kur kas svarbesnius, tikslus. Akivaizdu, kad pasirinkti bendradarbiavimo partneriai negali pasigirti vykdomais pasaulinio masto moksliniais tyrimais ir įspūdingais biudžetais jiems vykdyti. Ši iniciatyva papildo ankstesnius veiksmus, stiprinančius Balstogės miesto vaidmenį regione.

Palenkės vaivadijos plėtros iki 2030-ųjų metų strategijoje pabrėžiami tokie prioritetai: žalia (plečianti ekologinius sprendimus), atvira (tarpininkaujanti Europos Sąjungai ir Rytų Europos šalims), pasiekiama (išplėtota kelių ir naujųjų technologijų infrastruktūra), versli (gaminanti žemės ūkio produktus ir eksportuojanti įvairaus pobūdžio paslaugas į Rytus). Taigi bent du prioritetai iš keturių akivaizdžiai rodo šio regiono užduotis, susijusias su jo geopolitine padėtimi. Ar pavyks Balstogės miestą paversti „į Rytus spinduliuojančia metropolija“ – dar per anksti prognozuoti, tačiau pastangos kurti tokį įvaizdį yra ryškios. Galima diskutuoti, ar Balstogės universitetas, tai tinkama ir pajėgi institucija imtis lyderio vaidmens tarp jau minėtų universitetų. Neatrodo, kad Balstogės universitetas kuo nors ypatingai išsiskiria. Kažin ar įkūrus universitetų konsorciumą būtų pajėgus žymiai pagerinti mokslinius rezultatus, tačiau neatsitiktinai pasirinktas toks laikas. Šiuo metu sprendžiamas ypač svarbus Europos Sąjungai klausimas – bendradarbiavimo sutarčių su Rytų šalimis pasirašymas. Jeigu tai pavyktų sėkmingai įgyvendinti, žymiai sustiprėtų (įvairiomis prasmėmis) stabilesnio ir saugesnio regiono perspektyvos. Dėl šio sumanymo Balstogės universitetą reikėtų tik pasveikinti. Jis tęsia jau kurį laiką Lenkijos demonstruojamą paramą minėtai Rytų partnerystei.

Š. m. rugpjūčio 19 d. Balstogėje vyko Rytų partnerystės savivaldybių forumas, kurio metu diskutuota, kaip Lenkijos savivaldybės gali prisidėti perteikiant demokratijos, savivaldos, prekių ir asmenų laisvo judėjimo Europos Sąjungoje patirtį Rytų kaimynams. Lenkijos Prezidento patarėjas J. Michalovskis (J. Michałowski) sveikindamas forumo dalyvius pabrėžė, kad nebūtų prasmės kalbėti apie Rytų partnerystę, jeigu joje nedalyvautų vietos savivaldybės. Forumo organizatorius – Balstogės miesto prezidentas Tadeušas Truskoliaskis (Tadeusz Truskolaski) neslėpė, kad rengdamas forumą Balstogės miestą norėjo pristatyti kaip ES savivaldybių lyderį, plečiant bendradarbiavimą ypač su kaimyninės Ukrainos ar Baltarusijos regionais. Balstogės miesto prezidentui pritarė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos viceministrė K. Pelčinska-Nalenč (K. Pełczyńska-Nałęcz). Pasak jos, kai kuriais atvejais užsienio politikoje savivaldybės gali nuveikti daugiau negu politikai ar ministerijų valdininkai, kadangi jos dirba su eiliniais žmonėmis. Gali daryti įtaką jų mąstymui, o praktiniais projektais parodyti bendradarbiavimo naudą. Viceministrė patikino, kad Lenkijos URM visuomet pasirengusi padėti savivaldybėms užmegzti ryšius su užsienio partneriais.

Grįžtant prie įkurto Paribio universitetų tinklo, kol kas didelių ir svarbių bendradarbiavimo projektų nenumatyta. Vykdant aukštųjų mokyklų susitarimą, ketinama kiekvienoje mokykloje paskirti įgaliotinį bendradarbiauti, taip pat sukurti bendrą interneto tinklalapį ir žurnalą. Ateityje planuojama leisti mokslinį žurnalą. Žinoma, platesnis bendradarbiavimas priklausys visų pirma nuo gebėjimų pritraukti ES fondų paramą ir, aišku, nuo politinių procesų, kurie vyks kaimyninėse šalyse. Balstogės miesto valdžia tikisi spartesnės miesto plėtros. Nuolat pabrėžiama, kad Balstogės miestas turėtų susigrąžinti senąsias tradicijas, istorinio paveldo suvokimą ir tapti „vartais į Rytus“. Pasak strategų, visa tai leistų mokslui, ūkiui, kultūrai sėkmingai tarpusavy sąveikauti. Žinoma, nuo strategijos sukūrimo iki jos įgyvendinimo dar ilgas kelias. Tokių bandymų ir anksčiau būta, bet ne visi sėkmingai baigėsi, nes vieniems nepatikdavo vaivorykštės spalvų miesto logotipas, o kiti užmiršdavo, kad Balstogėje ir aplink ją dar gyvena baltarusių tautinės mažumos atstovai. Vėliau vykdavo net rasistinių išpuolių prieš svetimtaučius. Iš tikrųjų tapti ES „vartais į Rytus“ nebus paprasta, tačiau reikia pagirti patį norą siekti užsibrėžto tikslo.

Petras MAKSIMAVIČIUS, „Aušra“, 2013/21

 

 

vienas komentaras Balstogė siekia tapti „vartais į Rytus“;

  1. pelėda sako:

    Balstogės universitetas nerimsta: prieš keliolika metų, įgyvendindamas Wspolnota Polska direktyvas dėl Vilniaus polonizacijos, įsteigė Vilniuje savo filialą, „lenkų universitetą’, kuris keletą metų veikė nelegaliai, jį legalizavo į valdžią atėję socialdemokratai (Kirkilas) .