3 x VALIO!

plakatas-copy

Vasario 13-14 dienomis Punsko Kovo 11-osios licėjuje trečią kartą vyks Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos organizuojamas renginys „Karjeros dienos – Punskas 2020“.

Kam jis skirtas?

Moksleiviams ir studentams, dirbantiems ir ieškantiems darbo, galvojantiems apie ateitį ir gyvenantiems šia diena – visiems, kurie domisi karjeros galimybėmis, nori lipti sėkmės laiptais, bet nežino, kaip tai padaryti, nori gyventi ir dirbti Punsko, Seinų ar Suvalkų krašte, o gal ir kur nors kitur, bet neįsivaizduoja, už ko užsikabinti ir pradėti vystytis, svajoja tobulėti, mokyti meno mėgėjus, bet trukdo stereotipai.

Šiemet LLJS nariai pasirūpino, kad šį kartą visi gautų gerą dozę žinių apie informacines sistemas, projektų valdymą ir visišką priešingybę – meno sritis, jų įvairovę ir savirealizacijos galimybes Lenkijos lietuvių krašte.

Pirmosios (vasario 13 d.) renginio dienos užsiėmimus ves CSC kompanijos iš Lietuvos atstovai. Jie ne tik skaitys pranešimą apie IT ir projektų valdymą didelėse tarptautinėse korporacijose, bet ir ves seminarą/mokymus visiems renginio dalyviams.

Antroji (vasario 14 d.) renginio diena skirstoma į dvi dalis: pirmoji skiriama verslumui, antroji kūrybinėms industrijoms. Pokalbyje dalyvaus mūsų krašto svečiai. Moderuoja Aidis Staskevičius ir Tomas Marcinkevičius.

Renginio svečiai:

  • CSC kompanijos atstovai iš Lietuvos; Alytaus kolegijos Vadybos fakulteto Finansų katedros vedėjas Sigitas Naruševičius ir vadybos dėstytoja Regina Špukienė;
  • Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė; Alicija Zimnickienė (Grigutytė); Jurgita Stankauskaitė; studentai Laima Birgelytė ir Valdas Šupšinskas.

Renginio pradžia: 11 val. ryto.

 

Kviečiame!

LLJS

Kviečiame pasižiūrėti 2013 m. „Karjeros dienos – Punskas 2020“.  

 

 

9 koment. 3 x VALIO!

  1. pelėda savarimui sako:

    - čia dėl tos „VU dėstytojos’ kuri patarė tau (mums?) vartoti „lodufkes’ ir kitokius polonizmus.Tikriausiai kokios slaviškos kilmės, arba visiška neišmanėlė-. Tai lygiai kaip skatinti Lietuvoje ir toliau į savo kalbą kaišioti rusicizmus, nes tai esą. yra ‘unikatas’ .

  2. Juozas iš Suvalkų sako:

    Gerb.“Savarim Halai“. Man „ašaros byra“ skaitant Jūsų , savo tautiečiams pikybišką, komentarą. Matyt, kad visiškai nesuprantate „lietuvybės puoselėjimo“, netgi gėdinates lietuviškai parašyti savo vardą ar slapyvardį (sic!). Suvalkuose daugėja jaunų, lietuviškų, šeimų, bet lietuviškoje mokykloje vaikų mažėja. Neseniai susipažinau su tokia šeima ir kai užklausiai, kodėl jų nematyti „Vienybės“ klube, o vaikai nesimoko lietuviškai man buvo atsakyta “MES NIEKUR NEINAM“. Raskite nors vieną kaimą, miestą ar šalį kur nebūtų kivirčių, apkalbėjimų, pykčio ir pan..Nežiūrint į tai mes turime vieningai dirbti lietuviškumo labui. Taip aš suprantu. P.S.Kaip Lietuvoje auklėjima jaunimą rodo pavyzdžiai: Norvegijoje lietuvaičiai leidžia žurnalą „Mūsų Puikioji Norvegia“, Anglijoje „Mano Anglija“ ir pan.. Dabar suprantu Jūsų pasisakymą apie globalizaciją.

  3. kraštietis sako:

    Savarimui: nereikia taip karščiuotis, gal reikėtų ramiau priimti kritiką.
    Jau trečios LLJS „karjeros dienos“ – bet tautiškumui ir patriotizmui nebuvo skirta nė vienos temos. Tai vis tik parodo, kokie yra LLJS (ar Karjeros dienų organizatorių ) prioritetai. Juolab, kad nagrinėtos temos nėra ir nebuvo kažkokios ypatingos, ko kiekvienas raštingas jaunas žmogus nesurastų internete. Aišku, jaunimui reikalingas ‘pasibuvimas’ kartu, bet ar negalima tokiuose renginiuose svarstyti ir diskutuoti kiek intelektualesnėmis (analitinėmis) temomis? Nejau jaunimas mano, kad ‘sekmė’ (kas kiekvieną kartą akcentuojama šio renginio programose) yra tik materialūs dalykai?
    Beje, neisivaizduoju, kad VU dėstytoja patartų vartoti polonizmus (lodufkes). Jeigu tokią vis tik sutikai savo kelyje, tai užuojauta. Gal ta dėstotyja ir yra gera specialistė savo srityje, bet apie tarmes ir lietuvių kalbos ypatumus tikrai nieko neišmano.

  4. Savarim sako:

    Blogai mane supratote. Klestėjant globalizacijai jaunimą domina viskas, kas yra už mūsų krašto ribų ir yra priešinga mūsų kultūrai. Bet nėra taip, kad jaunimas iš Punsko negerbia savo šaknų ir gėdijasi savo lietuvybės, kaip kai kurie iš jūsų rašete komentaruose po kitais straipsniais. Taip kalbant, ne tik nusišnekat bet ir sukeliate jaunimo tarpe liūdėsį ir tokiu būdu „senimas“ praranda pasitikėjimą jaunimo tarpe. Savo kalbomis sukuriate visiškai priešingą jaunimo vaizdą kuris yra iš tikrųjų. Dar teko skaityt komentarus kad „punskiečiai besimokantys Lietuvoje kalba lenkiškai, arba prisitato save lenkais“. Nesamonė. Ašaros pradėda byrėti beskaitant. Prieš keletą metų, kai mokiausi VU viena lietuvių kalbos dėstytoja pasakė man vieną protingą dalyką. Besimokant stengiausi kalbėti bendrine lietuvių kalba, bet mano akcente vis vien skambėįo mano gimtojo krašto aidas. Tada dėstytoja (į kurią jaučiu didėlę pagarbą už šiuos žodžius) man patarė, kad nebijočiau ir nesigėdinčiau kalbėti „mūsiškai“, nes mūsų tarmė (ir tos visos „lodufkės“), tai unikatas, lyg atskira kalba.
    Per nelyg nuvertinate jaunimo pastangas, kuris organizuoja renginius, buriasi, kalbasi apie aktualius šiais laikais dalykus. Argi tai nėra viena iš mūsų tautinio budrumo puoselėjimo būdų? Jūsų manymu „Karjeros dienos – Punskas 2020“ turėtų būti renginiu, kurio metu jaunimas turėtų sėdėti prie ratelio, austi ir dainuoti Lietuvos himną visą dieną apsirengus tautinius rūbus? Nes beskaitant kai kuriuos komentarus susidaro būtent toks „lietuvybės puoselėjimo“ vaizdas. Pastariuoju laiku Punske vien tik pykčiai. Žmonės „šokinėja sau į gerkles“ (kitaip negaliu to išreikšti), apkalbinėja už pėčių. Ir kaip jaunimas jūsų manymu turi elgtis, kai „senimas“ dar nesubrendęs. Besiklausant, kaip punskietis punskietį apkalbinėją, meluoja ir dar kitus įtikinėja, kad tas melas yra tiesa, griaudu pasidaro. Vat ir tada jau gėda, kad gimei Punskes – krašte kuriame visi turėtų laikytis už rankų. O pasirodo kad kai atsisuki – smogia tau peiliu į pečius.

  5. kraštietis sako:

    pritariu Gediminui.Nors esu ‘senimas’, pažįstu nemažai jaunų žmonių mūsų krašte, kurie mąsto ir samprotauja kitaip, nei čia pasireiškęs Savarim.Jie suvokia, kad nutautėjimas tai nėra kažkas nepriklausomo nuo žmogaus proto ir valios, ir kad tam galima ir reikia priešintis.
    Na, bet neretai būna ir taip, kad žmogus išeina nesusitupėjęs iš namų- yen negauna moralinių pagrindų (taip pat ir patriotizmo) . Gyvena toks klajoklis be šaknų , džiūgauja, kad namai jam visas ‘globalus’ pasaulis, kad svarbiausia ‘savirealizavimas“ , o karieros viršūnė – būti “ freelancer“

  6. Ele sako:

    Jaunime, Gediminas teisus. Jūs jau neatsimenate, bet buvo toks „globalios“ Apple firmos JAV įkūrėjas Steve Jobs. Jis dirbo ne dėl karieros ir pinigų. Jis kūrė ir sakė tą patį ką sako lietuvis Gediminas. Pvz. teigė: „Being the richest man in the cemetery doesn’t matter to me … Going to bed at night saying we’ve done something wonderful for Lithuania… that’s what matters to me“:). Mokykitės iš senimo!!!

  7. Gediminas sako:

    Netiesa. Kad sustabdyti nutautėjimą net pieštuko nereikia. Nutautėjimą lemia ne globalizacija bet individo vertybinis pagrindas. Jeigu jis nėra susiformavęs tai net didžiausias ir brangiausias IT specialistas bus tik IT specialistas ir kaip žiurkė visą gyvenimą (kol neprasigers) lips laiptais kokioje nors korporacijoje. Nutautėjimas ir globalizacija paliečia tuos, kurie nesuvokia (dažnai ne dėl jų kaltės), kad sėkmės pagrindas yra žmogaus tvirtas žinojimas – kas jis, iš kur jis, kodėl jis… Aš tai nuo to pradėčiau.

  8. Brangus senime. Nutautėjimas, yra plačiai ir visuotinai pastebimas globalizacijos eroje. Sustabdyt globalizaciją ir nutautėjimą pasikalbėjimu tai tarytum traukinio stabdymas pieštuku.

  9. Juozas sako:

    Brangus jaunime! Ar nevertėtų pakalbėti apie šio krašto lietuvybės puoselėjimą, nutautėjimą?