2019 m. Poezijos pavasario svečiai

Šiandien, gegužės 13 d., prasideda Poezijos pavasario renginiai. Jie, Marcelijaus Martinaičio iniciatyva, Suvalkų krašte yra organizuojami kasmet nuo 1987 m. Šių metų Poezijos festivalio paukštė nutupia Seinų kunigų seminarijos lietuviškoje menėje, kun. Simono Norkaus name, Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Varšuvoje (Varšuvos universitete ir Lazienkų parke). Pristatome 2019 metų Poezijos pavasario svečius.

EUGENIJUS ALIŠANKA

 Alisanka

Poetas, eseistas, vertėjas. Gimė 1960 m. tremtyje, Sibire. Nuo 1962 m. gyvena Vilniuje. Baigė Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. 1990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ direktoriumi. Nuo 1994 m. keletą kadencijų yra buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys, nuo 1999 m. – Lietuvos PEN klubo narys. 1994–1998 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos primininko pavaduotojas. 1997–2003 m. buvo Baltijos rašytojų tarybos valdybos narys. 2003–2014 m. dirbo žurnalo „Vilnius“, leidžiamo anglų ir rusų kalbomis, vyriausiuoju redaktoriumi. Verčia ir publikuoja šiuolaikinę poeziją, tarp verstų autorių – Wisława Szymborska, Carolyn Forshé, Dannie Abse, John Freeman, Uroš Zupan, Katerina Anghelaki-Rooke, Jerome Rothenberg, Desmond Egan, Jacek Podsiadło, Marcin Świetlicki, Tomasz Różycki, Bernardine Evaristo, Harvey L. Hix, Michael Schmidt, Bohdan Zadura, Pascale Petit ir kiti. Taip pat jis yra išvertęs daug straipsnių kultūros ir filosofijos temomis (W. Chrostowski, H. Cox, T. K. Derry, G. K. Chesterton, I. Hassan, J.-F. Lyotard, F. Jameson, H. Kung, H. White, S. Sontag). Paties autoriaus eilėraščių išversta į daugiau nei dešimt užsienio kalbų, jis aktyviai dalyvauja literatūriniuose tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, projektuose.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1993 m. 2012 m. Poezijos pavasario laureatas.

 

nominalizmas

 

nėra miesto

yra vėjo veriamas vilnius

lietūs londone kiaurymės grozno languos

nėra šviesos

yra surūdiję kalvarijų žibintai priešrūkinės

lempos

magistralėj už kauno

yra žvaigždės yra lempa virš stalo yra gaisras

nėra vandens

yra baltijos laptevų airijos jūra

šaltinis kaukazo kalnuos

tirpstantis sniegas sausy

nėra manęs

yra mylimoji sūnus motina tėvas

yra mylintis neapkenčiantis verkiantis

šaukiantis

yra kaulai nagai plaukai

nėra sielos

tik noras nemirti

 Literatūra ir menas 2000-03-03

 

BENEDIKTAS JANUŠEVIČIUS

Janusevicius

Poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas. Gimė 1973 m. Vilniuje. Redagavo žurnalą „Jaunimo gretos“, dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje. Bendradarbiavo su Vilniaus mokytojų namais rengiant literatūros skaitymus, buvo vienas „Literatūrinės sostinės žiemos“ festivalio organizatorių, almanacho sudarytojas. 2002 m. su Dariumi Pocevičiumi įkūrė svetainę tekstai.lt ir buvo vienas jos administratorių. Nuo 2010 m. dirba mėnraščio „Metai“ redakcijoje. Nuolat organizuoja literatūros skaitymus. Yra surengęs vizualiosios poezijos parodų. Fotografuoja, filmuoja kultūros renginius, kuria svetainę Tekstai TV. Jo kūryba publikuota almanachuose „Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, įtraukta į įvairias rinktines; išversta į anglų, latvių, rusų, lenkų, baltarusių, slovėnų, portugalų kalbas.

Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1995 m.

 

kabo kabikas, tupi tupikas…

 

buti butike kabo kabikas

o prie butiko tupi tupikas

eina ėjikas, bėga bėgikas

pučia pūtikas, kuria kūrikas

stumia traukikas, traukia stūmikas

meta metikas, rieda ridikas,

ridikas – dykas, metikui – tikas

 

sėja sėjikas, kerta kirtikas

renka rinkikas, krauna krovikas

neša nešikas, veža vežikas,

mala malikas, kepa kepikas,

tepikas tepa, graužikas graužia

čiupikas čiumpa, čiupikas – špikas

 

kas gi nutiko? kas gi nutiko?

skutikas skuodžia, skundikas skundžia

kaukia skalikas, švilpia švilpikas

suriko mužikas, mužikas mikas

kad iš butiko dingo kabikas

nėra kabiko – nebus ir skatiko

 

lupo lupikas, būrė būrikas

barė barikas kaip baravykas

argi nešikas buvo plėšikas?

negi pūtikas sukčius prašmikęs?

ogi tupikas kabiką nušiko!

taigi tupikas tupnojo tūpavo

tupčiom tupčialiojo kol nutūpėjo

kurgi tupikas tupčius tūputis?

kur tas tupinčius, tupeklis, tupica?

 

tupikas kabiką, bėgikas ėjiką

užkūrė patraukė ridiką už dyką

sėjikas kirto, krovikas vežė

kepikas malė, tepikas graužė

špiką čiupiką, piką tupiką

lupikas skundė, skalikas skuodė

mužikas kalė, žliumbė ir nyko

mikas ne mikas, pyko nepyko

kad iš butiko dingo kabikas

o be kabiko plikas paliko

senas mužikas, mužikas mikas

 

 Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 2 (vasaris)

 

DAIVA MOLYTĖ-LUKAUSKIENĖ

molyte

Poetė, dailininkė, žurnalistė. Gimė 1967 m. Mokėsi Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikume. Vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Dirbo dailininke Maironio lietuvių literatūros muziejuje, korespondente „Klaipėdos“ dienraštyje, „Vilniaus dienos“, „Kauno dienos“ dienraščių „Šeimos“, „Draugų“ prieduose. Debiutavo 2002 metais eilėraščių knyga „Natiurmortas su gudobelės šaka“, už kurią jai paskirta Z. Gėlės premija. D. Molytės-Lukauskienės eilėraščiai išversti į lenkų, rusų, baltarusių kalbas.

Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

 

***

vienoje pusėje – miškas ir jūra ir

šūkčiojanti gatvė

įvairiais garsais besiplūstantis

ankstyvas ir vėlyvas laikas

vingiuojančios miesto arterijos

pripildytos amžino skubėjimo

prakiurusi mano burna šaukia

tekančios saulės pusėn kur

raudonų plytų namai užstoja dieną

kur šešėliai ir šviesos gelžbetoninėje

ritmikoje išdėlioja kasdienybę

 

Parengė sb, punskas.pl

 

Komentavimas negalimas.