2017 metai Seinų valsčiuje

Paklausiau Seinų valsčiaus viršaitį Darių Adomą Lastauską, kaip praėjo 2017 metai.

 lastauskasDarius Adomas Lastauskas: Rūpi ūkių padėtis. Šaltoka ir drėgna, lietinga buvo vasara, ruduo ne kitoks. Padėjome ūkininkams dėl vėtrų nuverstų stogų, lietaus pertekliaus, nualintiems ūkiams skyrėme vienkartines pašalpas. Šią žiemą laukų ilgai neužklojo sniego danga, tai taip pat negerai. Kiek neišmirko, tai gali šaknys iššalti ir pavasarį tas vietas reikės vėl atsėti vasarojumi.

Tik sausio mėnesį pašalo ir prasidėjo tikra žiema. Nors laukai gražiai pabalę, bet ne visi pasėliai ilsisi po sniego danga. Daug kur dirvos buvo įmirkusios, o antrąją sausio savaitę pliki laukai užšalo. Kaip visa tai gali paveikti žieminius pasėlius, kitus žiemojančius augalus?

Vietomis pasėliai gražiai atrodo, tankūs, bet kaip bus toliau, sunku prognozuoti. Viskas paaiškės sulaukus pavasario, tada įsitikinsime, ar tikrai žieminiai rugiai, kvietrugiai ir kviečiai neišretėję.

Užpernai buvo blogi metai, pernai – dar blogesni, o kokie bus metai žemdirbiams šiemet, dar neaišku. Tikimasi, kad žieminiai pasėliai neiššals. Sniego danga saugo nuo vėjo, kuris džiovina, ir šalčio, kuris šaldo daigus.

Jeigu dabar laukuose, kur nėra sniego, paspaustų stipresnis nei 10 laipsnių šaltis, pavasariop vaizdas būtų labai liūdnas. Jau ir taip dėl drėgmės pertekliaus žieminiai pasėliai mūsų krašte šiemet labai silpni, kai kur įmerkti supelijo ir bus gryna, nes grūdai, sėkla buvo pažeisti pelėsio.

2017 m. gruodį surengėme valsčiuje paskutinę tų metų sesiją – darbuotojų, tarėjų ir seniūnų susitikimą. Aptarę reikalus, pasidalijom kalėdaičiais ir linkėjimais. Linkėjom viens kitam gerumo, sveikatos ir kad kuo daugiau darbų kitais metais atliktume.

 Eugenija Pakutkienė: O kas jau atlikta?

 D. A. L.: Sesijoje aptarėm įvykdytus darbus ir buvo išsakyti ateinančių metų planai. Aptarta valsčiaus biudžetą kitiems metams: kelių remontui, mokyklų išlaikymui, apšildymui ir kt. Pernai nemažai kelių taisyta: ir asfaltuota, ir žvyruota. Remontuotas Aradnykų kelias ir žiedas sykiu su Seinų apskritimi. Atliktas remontas Bubelių gaisrinėje.

Rūpinamės mokyklų išlaikymu, jų apšildymu. Kompiuterių nemažai nupirkta. Abi dabar aštuonmetės Seinų valsčiaus Pockūnų ir Krasnavo mokyklos buvo apšildytos 20 cm išorės sienų šilumos izoliacija, stogui apšildyti panaudota taip pat šilumos izoliacija. Ji ne tik sulaiko šilumą patalpose, bet ir vasarą neleidžia per daug įkaisti.

Turime mokiniams vežioti (nuvežti į pamokas ir parvežti namo) penkis autobusus. Sporto salė Krasnavo mokykloje tinkamai atnaujinta, vaikų darželyje gražu, koridoriai erdvūs, informatikos salėje naujos grindys.

Pateikėme nemažai projektų ir šiais metais. Glaudžiai bendradarbiaujame su Punsko valsčiumi ir Lazdijais – gerb. meru Artūru Margeliu. Tikimės, kad bus galimybė kartu pasinaudoti ES lėšomis. Lazdijų savivaldybė nuo anksčiau bendradarbiauja su Baltarusija. Pavyko kartu pateikti trijų valstybių projektą. Kelius toliau tvarkyti žadam su Seinų apskritimi.

 E. P.: Kaip sekėsi ūkininkams?

 D. A. L.: Labai sunku buvo žiūrėt į pievas ir javų laukus per rugiapjūtę ir rudeniop. Dėl lietaus negalėjo kai kur įvažiuoti mašinos ir nukirsti nei javų, nei vėliau kukurūzų. Tad Seinų valsčius teikė paraiškas dėl ūkininkų patirtų nuostolių (kaip 2015 metais dėl sausros padarinių). Komisija greit įvertino žalą ir mūsų valsčiaus ūkiams buvo skirtos pašalpos.

zemkenciai

 E. P.: Ką numatyta atlikti šiemet?

 D. A. L.: Planuojame 2018 m. mažinti ūkininkams mokesčius, nes nestabilios kainos kelia baimę. Subūrėm ūkininkų, seniūnų ir valsčiaus darbuotojų komandą. Jie kartu veiks, kaups savo aplinkoje išsakytas mintis, rūpesčius, kartu ieškosime sprendimų.

Vėl sumažėjo karvių ir kiaulių augintojų, o padaugėjo mėsinių galvijų. Mat sumažėjusios pieno supirkimo kainos, mažos kiaulienos kainos, kitos nesėkmės kai ką privertė imtis kitokio, pelningesnio, verslo.

 E. P.: Žmonių visada pas Jus matyti, daug kas užeina turėdami klausimų, neaiškumų…

 D. A. L.: Stengiuosi dirbti kuo geriausiai. Daugeliui ūkininkų padedam pagal išgales pildyti paraiškas, kad gautų paramą ūkiui plėsti, mašinoms pirkti. ES lėšos davė geresnę techniką, dėl ko galima greičiau ir geriau atlikti darbus. Blogai, kad ūkininkai negali parduoti savo produkcijos tinkama kaina, kad už savo darbą negauna geros kainos. Reikia toliau ieškoti investuotojų. Tariamės, kaip paskatinti, kad kas nors ryžtųsi atidaryti vietoje gamyklas mėsai, pienui, javui, bulvėms (iškart nuo lauko) perdirbti ir parduoti. Dideli ūkininkai ima brangius pašarus, papildus gyvuliams iš tolimų vietų ar kraštų, o jei būtų vietoje gaminami – įkainiai mažėtų.

Išvis be bendradarbiavimo šiais laikais sunku ką padaryt. Kuriame planus ir su artimiausiais valsčiais. Numatėme nemažai kelių, pateiktos deklaracijos.

Marinave ir Sumave įrengiama fotovoltaika. Pateiktas projektas dėl biodujų jėgainės 500–600 ha. Ūkininkai galėtų parduoti gyvulių mėšlą, taip būtų gaminama elektros srovė ir šiluma. Tokie ūkiai turėtų užtikrintas pajamas iš mėšlo – biodujų.

 E. P.: Ačiū už pokalbį.

 Eugenija Pakutkienė, punskas.pl

Komentavimas negalimas.